Byla C‑231/20

MT

prieš

Landespolizeidirektion Steiermark

(Verwaltungsgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2021 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvė teikti paslaugas – SESV 56 straipsnis – Azartiniai lošimai – Galimybės žaisti draudžiamas loterijas suteikimas – Sankcijos – Proporcingumas – Minimalios baudos – Kumuliacija – Viršutinės ribos nebuvimas – Alternatyvi laisvės atėmimo bausmė – Proporcingas proceso išlaidų dalies padengimas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalis“

1. Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Azartiniai lošimai – Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias numatomos sankcijos už azartinių lošimų monopolio pažeidimą – Nacionalinio teismo atliekamas sankcijų teisėtumo vertinimas – Šių sankcijų suderinamumo su laisve teikti paslaugas vertinimas – Apimtis

   (SESV 56 straipsnis)

   (žr. 27–29, 33–35 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Azartiniai lošimai – Galimybės žaisti draudžiamas loterijas suteikimas – Sankcijos – Minimalios baudos ir alternatyvios laisvės atėmimo bausmės, skiriamos už kiekvieną be leidimo naudojamą lošimo automatą – Baudų ir bausmių kumuliacija – Maksimalios ribos nebuvimas – Proporcingas proceso išlaidų dalies padengimas – Leistinumas – Sąlygos – Proporcingumo principo paisymas – Teisės kreiptis į teismą paisymas

   (SESV 56 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir 49 straipsnio 3 dalis)

   (žr. 39–47, 49–51, 53, 56–58 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

Santrauka

2016 m. Austrijoje esančiose patalpose bendrovė komerciniais tikslais suteikė galimybę žaisti dešimčia lošimų automatų ir taip pažeidė azartinių lošimų monopolį. Pagal Austrijos federalinį azartinių lošimų įstatymą draudžiamos loterijos, kurioms nebuvo išduota jokia koncesija ar licencija ir kurios priskirtos federacinės valstybės monopoliui azartinių lošimų srityje. Už azartinių lošimų automatais organizavimą neturint reikalaujamos koncesijos skiriama bauda, kartu su alternatyvia laisvės atėmimo bausme bei nurodoma padengti sankcijos skyrimo procedūros išlaidų dalį, siekiančią 10 % skirtų baudų. Juridinio asmens atveju už nagrinėjamų nuostatų paisymą iš esmės laikomas atsakingu asmuo, kuris atstovauja bendrovei trečiųjų asmenų atžvilgiu.

Taigi minėtos bendrovės atstovui, pripažintam kaltu dėl šių pažeidimų, pirmiausia buvo skirta 100000 EUR bauda (t. y. 10000 EUR už kiekvieną pažeidimą) ir 30 dienų alternatyvi laisvės atėmimo bausmė (t. y. trys dienos už kiekvieną pažeidimą), taip pat nurodyta sumokėti 10000 EUR kaip proceso išlaidų dalį. Apskundus šį sprendimą, šios sankcijos buvo sumažintos atitinkamai iki 40000 EUR, 10 dienų ir 4000 EUR.

Turėjęs įvertinti šios naujos sankcijos teisėtumą Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas, Austrija) nusprendė pateikti Teisingumo Teismui kelis prejudicinius klausimus dėl atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų suderinamumo su SESV 56 straipsnyje įtvirtinta laisve teikti paslaugas.

Savo sprendime Teisingumo Teismas, be kita ko, patikslino, kokios apimties yra nacionalinių teismų pareiga nagrinėti azartinių lošimų srityje nustatytą sankcijų sistemą atsižvelgiant į paslaugų teikimo laisvę.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirmiausia Teisingumo Teismas nurodė, kad reikia atskirai išnagrinėti kiekvieną nacionalinės teisės nuostatose azartinių lošimų srityje nustatytą apribojimą, įskaitant jose numatytas sankcijas, ar jos tinkamos užtikrinti, kad bus pasiektas vienas ar keli tikslai, kuriais remiasi atitinkama valstybė narė, ir ar neviršija to, kas būtina jiems pasiekti.

Todėl nacionalinis teismas, priimdamas sprendimą dėl sankcijos teisėtumo šioje srityje, turi konkrečiai įvertinti jos suderinamumą su laisve teikti paslaugas, kaip tai suprantama pagal SESV 56 straipsnį, atsižvelgdamas į konkrečią jų nustatymo tvarką. Šis vertinimas turi būti atliktas net tada, kai kiti apribojimai, susiję su azartinių lošimų monopolio nustatymu, jau buvo pripažinti suderinamais su minėta nuostata.

Be to, Teisingumo Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad jeigu valstybių narių azartiniams lošimams nustatyti apribojimai atitinka privalomuosius bendrojo intereso pagrindus, užtikrina siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti, sankcijų skyrimas atitinka tuos pačius privalomuosius bendrojo intereso pagrindus kaip ir minėti apribojimai. Tačiau sankcijų griežtumas turi atitikti pažeidimų, už kuriuos baudžiama, sunkumą ir bausmių proporcingumo principą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalyje.

Taigi, pirma, kalbant apie minimalios baudos nustatymą už kiekvieną be leidimo naudojamą lošimo automatą, netaikant bendros skirtų baudų sumos viršutinės ribos, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad tokia priemonė savaime neatrodo neproporcinga, atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų sunkumą Žinoma, ji gali lemti labai dideles sankcijas, tačiau leidžia atsverti ekonominę naudą, galimą gauti dėl pažeidimų, už kuriuos skiriamos sankcijos. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įsitikinti, kad bendra paskirtų baudų suma nėra pernelyg didelė, palyginti su šia nauda.

Antra, dėl alternatyvios laisvės atėmimo bausmės Teisingumo Teismas nurodė, kad ja siekiama užtikrinti veiksmingą sankciją už pažeidimus, kai neįmanoma išieškoti baudos, ir taip pat neatrodo, kad ji būtų neproporcinga atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį ir sunkumą. Vis dėlto nagrinėjamu atveju už kiekvieną lošimo automatą gali būti skirta tokia bausmė ir nenumatyta jokia maksimali bausmių bendra trukmė. Kadangi tokių bausmių subendrinimas gali lemti tai, kad bus skirta ilga laisvės atėmimo bausmė, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar skirtos bausmės trukmė nėra pernelyg ilga atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų sunkumą.

Galiausiai, trečia, kiek tai susiję su nurodymu padengti proceso išlaidų dalį, siekiančią 10 % skirtų baudų, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad sumų už teismo išlaidas rinkimas iš esmės prisideda prie sklandaus teisminės sistemos veikimo, nes tai yra valstybių narių teismų veiklos finansavimo šaltinis. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įsitikinti, kad mokėtina išlaidų dalis nėra pernelyg didelė, atsižvelgiant į realias proceso išlaidas, ir nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą.