Byla C‑177/20

„Grossmania“ Mezőgazdasági Termelő és Szolgáltató Kft.

prieš

Vas Megyei Kormányhivatal

(Győri Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2022 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos teisės principai – Viršenybė – Tiesioginis veikimas – Lojalus bendradarbiavimas – SESV 4 straipsnio 3 dalis – SESV 63 straipsnis – Valstybės narės pareigos, kylančios iš prejudicinio sprendimo – Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime pateiktas Sąjungos teisės normos išaiškinimas – Nacionalinio teismo pareiga netaikyti pagal Teisingumo Teismo išaiškinimą Sąjungos teisei prieštaraujančių nacionalinės teisės aktų – Pareiga visiškai taikyti Sąjungos teisę – Administracinis sprendimas, kuris tapo galutinis neapskundus teismui – Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai – Valstybės narės atsakomybė“

Valstybės narės – Įsipareigojimai – Lojalaus bendradarbiavimo pareiga – Nacionalinių teismų pareigos – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos uzufrukto teisės nustoja galioti savaime ir jos išbraukiamos iš žemės registro – Pagal Teisingumo Teismo išaiškinimą Sąjungos teisei prieštaraujantys nacionalinės teisės aktai – Pareiga netaikyti minėtų nacionalinės teisės aktų – Uzufrukto teisų išbraukimas iš registro, kuris tapo galutinis neapskundus teismui – Pareiga ištaisyti neteisėtas Sąjungos teisės pažeidimo pasekmes – Pareiga nurodyti kompetentingai administracinei institucijai iš naujo įregistruoti minėtas teises – Negalėjimas iš naujo įregistruoti – Teisė į kompensaciją

(ESS 4 straipsnio 3 dalis, SESV 63 ir 267 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalis)

(žr. 45, 57, 58, 62, 64–68, 75 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

„Grossmania“ Mezőgazdasági Termelő és Szolgáltató Kft (toliau – Grossmania), bendrovė, kurios buveinė yra Vengrijoje, bet kurios akcininkai yra kitų valstybių narių piliečiai, turėjo uzufrukto teises į žemės ūkio paskirties žemę Vengrijoje. 2014 m. gegužės 1 d. jos teisės buvo išbrauktos iš žemės registro pagal Vengrijos teisės aktus, kuriuose numatyta, kad tą dieną savaime nustoja galioti žemės ūkio paskirties žemės uzufrukto teisės, kurios anksčiau buvo suteiktos pagal sutartį tarp asmenų, kurie nėra artimi tos pačios šeimos nariai. 2018 m. Sprendime SEGRO ir Horváth ( 1 ) Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal laisvą kapitalo judėjimą, kaip tai suprantama pagal SESV 63 straipsnį, draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai. Priėmus šį sprendimą, Grossmania prašė kompetentingų institucijų iš naujo įregistruoti jos uzufrukto teises. Tačiau jos prašymas buvo atmestas.

Paprašytas įvertinti šio atsisakymo įregistruoti iš naujo teisėtumą, Győri Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Dėro administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą siekdamas sužinoti, kiek privalomi jo sprendimų dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą padariniai. Šio teismo teigimu, iš Teisingumo Teismo sprendimo SEGRO ir Horváth matyti, kad Vengrijos teisės aktai, kuriais grindžiamas Grossmania prašymo atmetimas, prieštarauja Sąjungos teisei. Tačiau, priešingai nei bylose, dėl kurių buvo priimtas šis sprendimas, Grossmania teisme neginčijo jos uzufrukto teisių išbraukimo iš registro. Todėl minėtam teismui kyla klausimas, ar, atsižvelgiant į Sprendimą SEGRO ir Horváth, jis gali netaikyti nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų, nes jie prieštarauja Sąjungos teisei, ir įpareigoti kompetentingas institucijas iš naujo įregistruoti iš registro išbrauktas uzufrukto teises.

Savo sprendime Teisingumo Teismas paaiškino valstybių narių, visų pirma nacionalinių teismų, pareigas, kylančias iš priimto prejudicinio sprendimo, atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus, prieštaraujančius Sąjungos teisei, kai sprendimas tampa galutinis įgyvendinant šiuos teisės aktus, ir nurodė priemones, kurių turi imtis, kad pašalintų dėl tų pačių teisės aktų atsiradusias neteisėtas pasekmes.

Teisingumo Teismo vertinimas

Visų pirma Teisingumo Teismas priminė, kad kai jo jurisprudencijoje aiškiai atsakyta į klausimą dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, nacionalinis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad šis išaiškinimas būtų taikomas. Pagal Sąjungos teisės viršenybės principą nacionalinis teismas tuo atveju, jei negali išaiškinti nacionalinės teisės aktų taip, kad jie atitiktų Sąjungos teisę, turi netaikyti jokio nacionalinės teisės akto, kuris prieštarauja tiesioginio veikimo Sąjungos teisės nuostatai. SESV 63 straipsnis, kuriame įtvirtintas laisvas kapitalo judėjimas, yra pripažintas tiesiogiai veikiančiu. Taigi, kadangi iš Sprendimo SEGRO ir Horváth matyti, kad nagrinėjami Vengrijos teisės aktai prieštarauja SESV 63 straipsniui, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuriam pateiktas skundas dėl šiais teisės aktais grindžiamo sprendimo panaikinimo, privalo užtikrinti visišką minėto straipsnio veiksmingumą ir netaikyti minėtų nacionalinės teisės aktų.

Be to, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad pagal veiksmingumo ir lojalaus bendradarbiavimo principus, kylančius iš ESS 4 straipsnio 3 dalies, dėl ypatingų aplinkybių nacionalinė administracinė institucija gali būti įpareigota peržiūrėti galutiniu tapusį sprendimą. Šiomis aplinkybėmis reikia rasti pusiausvyrą tarp teisinio saugumo reikalavimo ir teisėtumo reikalavimo atsižvelgiant į Sąjungos teisę. Pastarasis reikalavimas šioje byloje yra labai svarbus, atsižvelgiant į neigiamas didelio masto pasekmes, kylančias iš nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų ir juos įgyvendinančio uzufrukto teisių išbraukimo iš registro. Iš tiesų, kaip matyti ir iš Sprendimo Komisija / Vengrija (Žemės ūkio paskirties žemės uzufruktas) ( 2 ), šiais teisės aktais akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidžiama pagrindinė laisvė, numatyta SESV 63 straipsnyje, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į nuosavybę; šis pažeidimas paveikė daugiau nei 5000 kitų valstybių narių nei Vengrija piliečių.

Todėl, kadangi nacionalinės teisės aktai, be kita ko, gali klaidinti dėl būtinybės ginčyti pagal juos priimtus sprendimus išbraukti iš registro, teisinio saugumo reikalavimas negali pateisinti to, kad pagal Vengrijos teisę negalima prireikus apskųsti atsisakymo iš naujo įregistruoti uzufrukto teises, šių teisių išbraukimui iš registro per tą laiką tapus galutiniam. Taigi nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi, turėtų neatsižvelgti į tokio negalėjimo buvimą, nes jis prieštarauja veiksmingumo ir lojalaus bendradarbiavimo principams.

Galiausiai Teisingumo Teismas mano, kad, nesant konkrečių taisyklių, reglamentuojančių neteisėtų SESV 63 straipsnio pažeidimo pasekmių ištaisymo tvarką tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, priemonės, skirtos Sąjungos teisės laikymuisi užtikrinti, gali būti, be kita ko, neteisėtai panaikintų uzufrukto teisių įregistravimas iš naujo žemės registre. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į sprendimo priėmimo metu buvusią teisinę ir faktinę padėtį, turės patikrinti, ar kompetentinga institucija turi būti įpareigota iš naujo atlikti tokią registraciją, o gal yra tam objektyvių ir teisėtų kliūčių, visų pirma tais atvejais, kai naujas savininkas sąžiningai įgyja atitinkamą žemės sklypą, į kurį buvo nustatytos uzufrukto teisės. Paaiškėjus, kad taip įregistruoti iš naujo yra neįmanoma, siekiant ištaisyti neteisėtas Sąjungos teisės pažeidimo pasekmes, būtina buvusiems panaikintų uzufrukto teisių turėtojams skirti kompensaciją, kuri būtų tinkama ekonominiams nuostoliams, patirtiems dėl šių teisių panaikinimo, atlyginti.

Be to, neatsižvelgiant į nurodytas priemones, visiškas Sąjungos teisės veiksmingumas reiškia, kad asmenims, nukentėjusiems dėl šios teisės pažeidimo, vadovaujantis valstybės atsakomybės už tokiu pažeidimu padarytą žalą principu taip pat turi būti suteikta teisė į žalos atlyginimą pagal Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytas sąlygas, kurios nagrinėjamu atveju yra įvykdytos.

( 1 ) 2018 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas SEGRO ir Horváth (C‑52/16 ir C‑113/16, EU:C:2018:157).

( 2 ) 2019 m. gegužės 21 d. Sprendimas Komisija / Vengrija (Žemės ūkio paskirties žemės uzufruktas) (C‑235/17, EU:C:2019:432).