Byla C‑336/19

Centraal Israëlitisch Consistorie van België ir kt.

prieš

Vlaamse Regering

(Grondwettelijk Hof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2020 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Žudomų gyvūnų apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 1099/2009–4 straipsnio 1 dalis – Reikalavimas apsvaiginti gyvūnus prieš žudant – 4 straipsnio 4 dalis – Skerdimui atliekant religines apeigas taikoma išimtis – 26 straipsnio 2 dalis – Valstybių narių galimybė priimti nacionalines taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti didesnę gyvūnų apsaugą skerdimo atliekant religines apeigas atveju – Aiškinimas – Nacionalinės teisės normos, pagal kurias skerdimo atliekant religines apeigas atveju reikalaujama grįžtamojo apsvaiginimo, nelemiančio mirties – SESV 13 straipsnis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 10 straipsnis – Religijos laisvė – Laisvė išpažinti savo religiją – Apribojimas – Proporcingumas – Nesutarimas tarp Sąjungos valstybių narių – Valstybių narių diskrecija – Subsidiarumo principas – Galiojimas – Skirtingas skerdimo atliekant religines apeigas ir gyvūnų žudymo medžiojant, žvejojant ir per kultūros ar sporto renginius vertinimas – Diskriminacijos nebuvimas – Pagrindinių teisių chartijos 20, 21 ir 22 straipsniai“

1. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Žudomų gyvūnų apsauga – Reikalavimas apsvaiginti gyvūnus prieš žudant – Skerdimui atliekant religines apeigas taikoma išimtis – Griežtesnės nacionalinės teisės nuostatos – Valstybių narių galimybė priimti nacionalines taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti didesnę gyvūnų apsaugą skerdimo atliekant religines apeigas atveju – Apimtis

   (SESV 13 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1099/2009 15, 18 ir 20 konstatuojamosios dalys, 2 straipsnio f punktas, 4 straipsnio 4 dalis ir 26 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktas)

   (žr. 43, 44, 47 ir 48 punktus)

2. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Žudomų gyvūnų apsauga – Reikalavimas apsvaiginti gyvūnus prieš žudant – Skerdimui atliekant religines apeigas taikoma išimtis – Griežtesnės nacionalinės teisės nuostatos – Nacionalinės teisės normos, pagal kurias skerdimo atliekant religines apeigas atveju reikalaujama taikyti grįžtamojo apsvaiginimo, nelemiančio gyvūno mirties, metodą – Leistinumas – Religijos laisvės pažeidimas – Nebuvimas

   (SESV 13 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1099/2009 2 konstatuojamoji dalis, 4 straipsnis, 26 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktas ir 4 dalis)

   (žr. 51, 55, 60–63, 65–68, 71, 74–79, 81 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Žudomų gyvūnų apsauga – Reikalavimas apsvaiginti gyvūnus prieš žudant – Netaikymas gyvūnų žudymo medžiojant, žvejojant ir per kultūros ar sporto renginius atvejais – Skerdimo atliekant religines apeigas skirtingas vertinimas – Nepanašios situacijos – Lygybės, nediskriminavimo ir kultūrų, religijų ir kalbų įvairovės principų pažeidimas – Nebuvimas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20, 21 ir 22 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1099/2009 26 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktas)

   (žr. 85, 88–95 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

Santrauka

Siekdamos didinti gyvūnų, skerdžiamų atliekant religines apeigas, gerovę, valstybės narės gali reikalauti taikyti grįžtamojo apsvaiginimo, nelemiančio gyvūno mirties, metodą ir taip nepažeidžiamos Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės

Pagal 2017 m. liepos 7 d. Flandrijos regiono (Belgija) dekretą, kuriuo iš dalies keičiamas 1986 m. rugpjūčio 14 d. Gyvūnų apsaugos ir gerovės įstatymas dėl leistinų gyvūnų skerdimo metodų, draudžiama skersti gyvūnus prieš tai neapsvaiginus, įskaitant atvejus, kai skerdžiama religinėms apeigoms atlikti būtinais metodais. Skerdimo atliekant religines apeigas atveju šiame dekrete numatytas grįžtamasis apsvaiginimas, nelemiantis gyvūno mirties.

Šį aktą ginčijo kelios žydų ir musulmonų asociacijos; jos prašė visiškai ar iš dalies jį panaikinti. Jų teigimu, šiuo dekretu iš išpažįstančiųjų žydų ir musulmonų tikėjimą atimama galimybė įsigyti mėsos, gautos iš gyvūnų, paskerstų pagal jų religinius reikalavimus, kuriais draudžiamas grįžtamasis apsvaiginimas, taigi juo pažeidžiamas Reglamentas Nr. 1099/2009 ( 1 ) ir tikintiesiems užkertamas kelias praktikuoti savo religiją.

Tokiomis aplinkybėmis Grondwettelijk Hof (Konstitucinis Teismas, Belgija) nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, siekdamas išsiaiškinti, ar pagal Sąjungos teisę draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias skerdimo atliekant religines apeigas atveju reikalaujama taikyti grįžtamojo apsvaiginimo, nelemiančio gyvūno mirties, metodą.

Atsakydamas į šį klausimą Teisingumo Teismas trečią kartą ( 2 ) turi užtikrinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 10 straipsnyje garantuojamos religijos laisvės ir SESV 13 straipsnyje įtvirtintos bei Reglamente Nr. 1099/2009 sukonkretintos gyvūnų gerovės pusiausvyrą.

Teisingumo Teismo vertinimas

Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) pirmiausia pažymi, kad Reglamente Nr. 1099/2009 įtvirtintas gyvūnų apsvaiginimo prieš juos žudant principas atitinka pagrindinį šiuo reglamentu siekiamą tikslą – gyvūnų gerovės apsaugą. Nors šiame reglamente ( 3 ) pripažįstama skerdimo atliekant religines apeigas praktika, kai gyvūnai gali būti žudomi be išankstinio apsvaiginimo, šis skerdimo metodas Sąjungoje leidžiamas išimties tvarka ir tik tam, kad būtų paisoma religijos laisvės. Valstybės narės gali patvirtinti nacionalines taisykles, kuriomis siekiama nustatyti aukštesnius žudomų gyvūnų apsaugos standartus, nei nustatytieji šiame reglamente, skerdimo atliekant religines apeigas srityje ( 4 ). Taigi Reglamentas Nr. 1099/2009 atspindi tai, kad Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus, taip pat gerbti valstybių narių teisės nuostatas ir papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis. Vis dėlto pats šis reglamentas neužtikrina gyvūnų gerovės ir teisės išpažinti savo religiją būtinos pusiausvyros, jame tik reglamentuojama, kad suderinti šias dvi vertybes turi valstybės narės.

Vadinasi, pagal Reglamentą Nr. 1099/2009 valstybėms narėms nedraudžiama numatyti, kad reikalavimas apsvaiginti gyvūnus prieš žudant taikomas ir skerdimui, būtinam religinėms apeigoms atlikti, tačiau tik su sąlyga, kad valstybės narės paiso Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių.

Dėl klausimo, ar dekretu paisoma pagrindinių teisių, Teisingumo Teismas primena, kad skerdimas atliekant religines apeigas priskiriamas prie Chartijos 10 straipsnio 1 dalyje užtikrinamos laisvės išpažinti savo religiją. Kadangi šiame dekrete įtvirtintas reikalavimas skerdimo atliekant religines apeigas atveju taikyti grįžtamąjį apsvaiginimą, o tai prieštarauja išpažįstančiųjų žydų ir musulmonų tikėjimą religiniams reikalavimams, taip šiuo dekretu ribojama šių tikinčiųjų galimybė naudotis laisve išpažinti savo religiją.

Vertindamas, ar toks ribojimas leidžiamas, Teisingumo Teismas pirmiausia konstatuoja, kad dekrete įtvirtintas laisvės išpažinti savo religiją ribojimas yra numatytas įstatymo ir nekeičia Chartijos 10 straipsnio esmės, nes jis susijęs tik su konkrečiu religinių apeigų aspektu – minėtu skerdimu, kadangi toks skerdimas savaime nėra uždraustas.

Teisingumo Teismas taip pat pažymi, kad šis ribojimas atitinka Sąjungos pripažintą bendrojo intereso tikslą didinti gyvūnų gerovę.

Nagrinėdamas ribojimo proporcingumą Teisingumo Teismas daro išvadą, kad dekrete numatytos priemonės leidžia užtikrinti tinkamą gyvūnų gerovei teikiamos svarbos ir žydų ir musulmonų tikėjimą išpažįstančių asmenų laisvės išpažinti savo religiją pusiausvyrą. Šiuo aspektu jis pažymi, kad, pirma, reikalavimas taikyti grįžtamąjį apsvaiginimą yra tinkamas gyvūnų gerovės didinimo tikslui pasiekti. Antra, dėl ribojimo būtinybės Teisingumo Teismas pabrėžia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė pripažinti kiekvienos valstybės narės plačią diskreciją atliekant būtiną žudomų gyvūnų gerovės apsaugos ir laisvės išpažinti savo religiją derinimą. Vis dėlto mokslininkai sutaria, kad apsvaiginimas yra optimali priemonė žudomo gyvūno kančioms sumažinti. Trečia, dėl šio ribojimo proporcingumo Teisingumo Teismas pažymi, kad Flandrijos teisės aktų leidėjas rėmėsi mokslo tyrimais ir siekė naudoti naujausius leidžiamus žudymo metodus. Jis taip pat nurodo, kad šis teisės aktų leidėjas atsižvelgė į pokyčius tiek visuomeniniu, tiek norminiu aspektais, pasireiškiančius vis didesniu informuotumu gyvūnų gerovės klausimais. Galiausiai Teisingumo Teismas konstatuoja, kad dekretu nedraudžiama ir netrukdoma išleisti į apyvartą gyvūninės kilmės produktų, gautų iš gyvūnų, kurie buvo paskersti atliekant religines apeigas, kai šie produktai kilę iš kitos valstybės narės arba iš trečiosios šalies.

Taigi Teisingumo Teismas pripažįsta, kad pagal Reglamentą Nr. 1099/2009, aiškinamą atsižvelgiant į SESV 13 straipsnį ir Chartijos 10 straipsnio 1 dalį, nedraudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias skerdimo atliekant religines apeigas atveju reikalaujama taikyti grįžtamojo apsvaiginimo, nelemiančio gyvūno mirties, metodą.

Teisingumo Teismas taip pat patvirtina, kad Reglamentas Nr. 1099/2009 ( 5 ) galioja, atsižvelgiant į Chartijoje užtikrinamus ( 6 ) lygybės, nediskriminavimo ir kultūrų, religijų ir kalbų įvairovės principus. Aplinkybė, kad pagal šį reglamentą valstybėms narėms leidžiama patvirtinti tokias priemones, kaip reikalavimas apsvaiginti žudomus gyvūnus, kai jie skerdžiami atliekant religines apeigas, tačiau nėra panašių nuostatų, reglamentuojančių gyvūnų žudymą medžiojant, žvejojant arba per kultūros ar sporto renginius, neprieštarauja šiems principams.

Šiuo aspektu jis nurodo, kad per kultūros ir sporto renginius pagaminama tik labai nedaug mėsos ir kad tokia gamyba nėra ekonomiškai reikšminga. Taigi toks renginys pagrįstai negali būti laikomas maisto produktų gamybos veikla, o tai pateisina, kad jis vertinamas kitaip nei skerdimas. Tokią pačią išvadą Teisingumo Teismas padarė dėl medžioklės ir pramoginės žvejybos veiklos. Iš tiesų šios veiklos aplinkybės ir sąlygos labai skiriasi nuo ūkinių gyvūnų žudymo sąlygų.

( 1 ) 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos (OL L 303, 2009, p. 1).

( 2 ) Jau buvo priimti 2018 m. gegužės 29 d. Sprendimas Liga van Moskeeën en Islamitische Organisaties Provincie Antwerpen ir kt. (C‑426/16, EU:C:2018:335) ir 2019 m. vasario 26 d. Sprendimas Œuvre d’assistance aux bêtes d’abattoirs (C‑497/17, EU:C:2019:137).

( 3 ) Reglamento Nr. 1099/2009 4 straipsnio 4 dalis.

( 4 ) Reglamento Nr. 1099/2009 26 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktas.

( 5 ) Visų pirma jo 26 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktas, kuriame numatyta valstybių narių galimybė priimti nacionalines taisykles, kuriomis užtikrinama didesnė gyvūnų apsauga skerdimo atliekant religines apeigas atveju.

( 6 ) Chartijos 20, 21 ir 22 straipsniai.