Byla C‑308/19

Consiliul Concurenμei

prieš

Whiteland Import Export SRL

(Înalta Curte de Casație și Justiție prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

 2021 m. sausio 21 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Konkurencija – Nacionalinės konkurencijos institucijos sprendimas – Senaties terminas – Veiksmai, nutraukiantys senaties termino eigą – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, pradėjus tyrimą, nėra galimybės, kad teisminio nagrinėjimo ar pažeidimo tyrimo tikslais atliktas veiksmas nutrauktų naujo senaties termino eigą – Sąjungos teisę atitinkančio nacionalinės teisės aiškinimo principas – Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 – 25 straipsnio 3 dalis – Taikymo sritis – ESS 4 straipsnio 3 dalis – SESV 101 straipsnis – Veiksmingumo principas“

1.        Konkurencija – Administracinė procedūra – Senatis baudų skyrimo srityje – Normos, reglamentuojančios senatį, taikomą Komisijai suteiktiems įgaliojimams skirti baudas – Taikymo sritis – Nacionalinės konkurencijos tarybos paskirtos nuobaudos už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimus – Netaikymas

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnis)

(žr. 33–41 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Konkurencija – Administracinė procedūra – Senatis baudų skyrimo srityje – Nacionalinės konkurencijos tarybos paskirtos nuobaudos už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimus – Nacionalinės taisyklės, reglamentuojančios senaties terminus – Sąlygos – Veiksmingumo principo paisymas – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, pradėjus tyrimo procedūrą, nėra galimybės nutraukti senaties terminą – Teisės aktai, keliantys nuolatinį pavojų, kad nebus baudžiama už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimus – Nepriimtinumas

(ESS 4 straipsnio 3 dalis; SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 35 straipsnio 1 dalis)

(žr. 43–57, 65 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.        Konkurencija – Sąjungos teisės normos – Valstybių narių pareigos – Draudimas priimti arba palikti galioti priemones, galinčias panaikinti šių taisyklių veiksmingumą – Nacionalinių teismų pareigos – Pareiga nacionalinės teisės aktus aiškinti taip, kad jie atitiktų Sąjungos teisę – Apimtis – Nacionalinės teisės aiškinimas „contra legem“ – Netaikymas

(SESV 4 straipsnio 3 dalis ir 101 straipsnis)

(žr. 58–64 punktus)

Santrauka

2009 m. rugsėjo 7 d. Consiliul Concurenţei (Konkurencijos taryba, Rumunija) kelių įmonių, įskaitant Whiteland Import Export SRL (toliau – Whiteland), atžvilgiu pradėjo tyrimą mažmeninės prekybos maisto produktais rinkoje, kad nustatytų, ar šios įmonės nepažeidė konkurencijos teisės normų, visų pirma įtvirtintų SESV 101 straipsnyje. Iš tiesų jos buvo kaltinamos laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m. sudariusios konkurenciją pažeidžiančius susitarimus, kad iškraipytų ir apribotų konkurenciją atitinkamoje rinkoje, nustatydamos tiekėjų produktų pardavimo ir perpardavimo kainą. 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu Konkurencijos taryba joms skyrė baudas.

Konstatavęs, kad tuo momentu, kai Konkurencijos taryba priėmė sprendimą, pagal taikytinas nacionalines taisykles senaties terminas jau buvo suėjęs, Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija), kuriame Whiteland pareiškė ieškinį, panaikino minėtą sprendimą tiek, kiek jis buvo susijęs su šia bendrove. Iš tiesų, nustatęs, kad senaties terminas prasidėjo 2009 m. liepos 15 d., t. y. kai pažeidimas, kuriuo kaltinama Whiteland, buvo nutrauktas, šis teismas nusprendė, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimas pradėti tyrimą nutraukė senaties terminą ir prasidėjo naujas senaties terminas, kuris baigėsi 2014 m. rugsėjo 7 d. Minėto teismo teigimu, laikantis siauro senaties terminus reglamentuojančių nacionalinių taisyklių aiškinimo, priemonės, kurių Konkurencijos taryba ėmėsi po to, kai buvo priimtas sprendimas pradėti tyrimą, negalėjo nutraukti naujo senaties termino, todėl šis sprendimas yra paskutinis šios institucijos veiksmas, galintis nutraukti šį terminą. Be to, tas pats teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnio 3 dalis, kurioje numatytas senaties termino nutraukimas, taikoma tik Europos Komisijai ir joje nereglamentuojami senaties terminai nacionalinių konkurencijos institucijų baudų skyrimo srityje.

Šiomis aplinkybėmis Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas, Rumunija, toliau – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), kuriam Konkurencijos taryba pateikė kasacinį skundą dėl Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas) sprendimo, Teisingumo Teismo iš esmės klausė, ar nacionaliniai teismai turi taikyti Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnio 3 dalį nacionalinės konkurencijos institucijos įgaliojimams skirti nuobaudas už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimus taikomam senaties terminui. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo taip pat prašė iš esmės patikslinti, ar ESS 4 straipsnio 3 dalis ir SESV 101 straipsnis, siejami su veiksmingumo principu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai, kaip juos aiškina kompetentingi nacionaliniai teismai, pagal kuriuos nacionalinės konkurencijos institucijos priimtas sprendimas pradėti tyrimą dėl Sąjungos konkurencijos teisės normų pažeidimo laikomas paskutiniu šios institucijos veiksmu, galinčiu nutraukti senaties terminą, susijusį su jos įgaliojimais skirti nuobaudas, ir nėra galimybės šį terminą nutraukti vėlesniu su teisminiu nagrinėjimu ar tyrimu susijusiu veiksmu.

Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl pirmojo klausimo Teisingumo Teismas teigė, kad nacionaliniai teismai neprivalo Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnio 3 dalies taikyti nacionalinės konkurencijos institucijos įgaliojimams skirti nuobaudas už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimus taikomam senaties terminui.

Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad šiuo atveju galima Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnio 3 dalies, pagal kurią bet koks Komisijos ar valstybės narės konkurencijos institucijos veiksmas, susijęs su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu, nutraukia senaties terminą vienkartinių ar periodinių baudų skyrimo srityje, svarba priklauso tik nuo to, ar ši nuostata taikytina pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms. Teisingumo Teismas manė, kad, atsižvelgiant į kontekstą, kuriame minėta nuostata priimta, ir jos tikslą, ji reglamentuoja tik Komisijos įgaliojimus skirti nuobaudas. Iš to matyti, kad šioje nuostatoje nenumatytos senaties taisyklės, susijusios su nacionalinių konkurencijos institucijų įgaliojimais skirti nuobaudas.

Dėl antrojo klausimo Teisingumo Teismas pirmiausia priminė, kad, nesant privalomų šios srities Sąjungos teisės nuostatų, nacionalinių konkurencijos priežiūros institucijų nuobaudų skyrimo srityje valstybės narės turi nustatyti ir taikyti nacionalines senaties terminus, įskaitant jų sustabdymo ir (arba) nutraukimo tvarką, reglamentuojančias taisykles. Vis dėlto dėl šių taisyklių nustatymo ir taikymo Sąjungos teisės įgyvendinimas negali tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas.

Taigi, siekdamas nepakenkti visiškam ir vienodam Sąjungos teisės taikymui ir nepriimti arba nepalikti galioti priemonių, galinčių panaikinti įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių veiksmingumą, Teisingumo Teismas patikslino, kad valstybės narės turi pasirūpinti, kad senaties terminus reglamentuojančios nacionalinės taisyklės būtų parengtos taip, kad užtikrintų pusiausvyrą tarp, pirma, tikslų garantuoti teisinį saugumą ir bylų išnagrinėjimą per protingą terminą, kaip Sąjungos teisės bendrųjų principų, ir, antra, SESV 101 ir 102 straipsnių realaus ir veiksmingo įgyvendinimo, kad būtų laikomasi viešojo intereso, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vidaus rinkos veikimas nebūtų iškreiptas konkurenciją ribojančiais susitarimais ar veiksmais.

Teisingumo Teismas priminė, kad svarbu atsižvelgti į konkurencijos bylų ypatumus ir ypač į aplinkybę, kad šiose bylose iš principo reikia atlikti sudėtingą faktinę ir ekonominę analizę. Todėl nacionalinės teisės aktai, kuriais nustatoma senaties termino skaičiavimo pradžios data, šio termino trukmė ir sustabdymo ir (arba) nutraukimo tvarka, turi būti pritaikyti prie konkurencijos teisės ypatybių ir šios konkurencijos teisės taisyklių įgyvendinimo tikslų atsižvelgiant į atitinkamus asmenis, kad nebūtų pakenkta visiškam Sąjungos konkurencijos teisės veiksmingumui. Be to, Teisingumo Teismas mano, kad dėl nacionalinės senaties terminų skaičiavimo tvarkos, kuri dėl su ja susijusių priežasčių sistemingai kliudo skirti veiksmingas ir atgrasomąsias nuobaudas už Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimus, šios teisės taisyklių įgyvendinimas tampa praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas.

Šiuo atveju pagal siaurą nacionalinės teisės normų, reglamentavusių senaties terminus tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, aiškinimą, kurio laikomasi dalyje nacionalinės jurisprudencijos ir kuriuo vadovaujasi Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas) šioje pagrindinėje byloje, sprendimas pradėti tyrimą siekiant ištirti, ar patraukti atsakomybėn už konkurencijos teisės normų pažeidimą, yra galutinis nacionalinės konkurencijos institucijos veiksmas, galintis nutraukti jos įgaliojimams skirti nuobaudą taikomą senaties terminą, ir jokie vėlesni veiksmai, kurių imamasi dėl pažeidimo tyrimo ar teisminio nagrinėjimo, negali nutraukti šio termino, net jeigu jie sudarytų svarbų tyrimo etapą ir liudytų apie šios institucijos ketinimą patraukti atsakomybėn už šį pažeidimą.

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad toks siauras nacionalinės teisės aktų aiškinimas gali trukdyti nacionalinėms konkurencijos institucijoms veiksmingai įgyvendinti Sąjungos konkurencijos teisės normas. Iš tiesų toks aiškinimas, pagal kurį visiškai draudžiama senaties terminą nutraukti veiksmais, kurių buvo imtasi vėliau atliekant tyrimą, gali kelti nuolatinį pavojų, jog už veiksmus, kuriais padaromi Sąjungos teisės pažeidimai, nebus baudžiama. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi pats patikrinti, ar tokia padėtis susiklostė šioje byloje.

Jei taip būtų, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nacionalinis teismas nacionalinės teisės aktus turi aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į Sąjungos teisę, pirmiausia šios teisės normas konkurencijos srityje, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas, arba prireikus atsisakyti jas taikyti.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas priminė, kad klausimas, ar nacionalinės teisės nuostata, kiek ji prieštarauja Sąjungos teisei, turi būti netaikoma, kyla tik tuomet, jei šios nuostatos negalima aiškinti taip, kad ji atitiktų Sąjungos teisę.

Šiuo atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad toks aiškinimas atrodo įmanomas, tačiau tai turi galutinai patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.