Byla T‑751/18

Daimler AG

prieš

Europos Komisiją

2020 m. sausio 22 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) nutartis

„Ieškinys dėl panaikinimo – Išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo patvirtinimo atšaukimas – Ekologinių naujovių sistema – Reglamentas (EB) Nr. 443/2009 – Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 725/2011 – Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio – Parengiamoji priemonė – Nepriimtinumas“

Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Parengiamieji aktai – Netaikymas – Komisijos raštas, kuriuo pranešama apie išmetamo CO

kiekio sumažėjimo patvirtinimo automobilių gamintojui atšaukimą – Aktas, kuriuo nesiekiama sukelti teisinių pasekmių – Nepriimtinumas

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 443/2009 8 straipsnio 4 ir 5 dalys)

(žr. 38–51, 57–67 punktus)

Santrauka

2020 m. sausio 22 d. Nutartimi Daimler / Komisija (T‑751/18) Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtiną Daimler AG pareikštą ieškinį dėl 2018 m. spalio 22 d. Komisijos rašto, kuriuo Daimler AG pranešama apie išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo, kurio ji pasiekė tam tikrose savo transporto priemonėse naudodama našiuosius kintamosios srovės generatorius, patvirtinimo atšaukimą, panaikinimo (toliau – ginčijamas raštas) ( 1 ).

Ši byla susijusi su Sąjungos tikslo sumažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekį, nustatyto Reglamente Nr. 443/2009 ( 2 ), įgyvendinimu. Šiame reglamente numatyta, kad kiekvienas keleivinių automobilių gamintojas užtikrina, kad jo išmetamo CO2 kiekis neviršytų jam nustatytos vidutinės savitosios teršalų išmetimo normos. Šie išmetamų teršalų kiekiai nustatomi remiantis valstybių narių nurodytais duomenimis apie visus naujus keleivinius automobilius, įregistruotus jų teritorijoje praėjusiais metais ( 3 ). Jeigu gamintojo vidutinis savitasis išmetamų teršalų kiekis viršija šiam gamintojui nustatytą normą, jam gali būti nurodyta sumokėti mokestį už viršytą taršos normą. Reglamente Nr. 443/2009, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą ir skatinti investicijas į naujas technologijas, taip pat numatyta, kad atliekant šį apskaičiavimą atsižvelgiama į išmetamų teršalų kiekio sumažėjimą naudojant naujoviškas technologijas, t. y. tas sumažėjimas atskaitomas iš transporto priemonių, kuriose šios technologijos naudojamos, savitojo išmetamo CO2 kiekio, laikantis Reglamente Nr. 725/2011 ( 4 ) nustatytų taisyklių ir procedūrų.

Šiuo atveju Komisija 2015 m. patvirtino du našiuosius kintamosios srovės generatorius kaip naujoviškas keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologijas (toliau – ekologinės naujovės) ( 5 ). Ieškovė Daimler AG yra Vokietijos automobilių gamintoja, kuri tam tikruose savo keleiviniuose automobiliuose montuoja šias ekologines naujoves ir yra gavusi kompetentingos Vokietijos institucijos patvirtinimą, kad naudojant šias naujoves sumažėja išmetamo CO2 kiekis. Tačiau 2017 m. Komisija, atlikusi šio patvirtinimo persvarstymą ad hoc, konstatavo, kad toks patvirtintas sumažėjimas buvo gerokai didesnis už sumažėjimą, kuris gali būti įrodytas taikant teisės aktuose nurodytą metodą. Todėl ginčijamu raštu Komisija visų pirma pranešė Daimler, kad apskaičiuojant 2017 m. jai taikytiną vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį negali būti atsižvelgta į minėtą sumažėjimą. Tada ji priėmė Įgyvendinimo sprendimą Nr. 2019/583 ( 6 ), kuriame buvo pateikti galutiniai duomenys, susiję su vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio apskaičiavimu ir keleivinių automobilių gamintojų normomis 2017 m., ir nurodyta, kad neturėtų būti atsižvelgiama į sumažėjimą, siejamą su Daimler ekologinėmis naujovėmis, apskaičiuojant jos išmetamų teršalų kiekį.

Kadangi Komisija manė, kad ginčijamas raštas negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas, nes nėra nenaudingas Daimler, Bendrasis Teismas analizavo, pirma, taikytinus teisės aktus ir, antra, šio rašto esmę, siekdamas nustatyti, ar pagal suformuotoje jurisprudencijoje nustatytus kriterijus juo buvo siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių, kurios turėtų įtakos Daimler interesams aiškiai pakeisdamos jos teisinę padėtį.

Pirma, Bendrasis Teismas, atlikęs teisės aktų analizę, konstatavo, kad ekologinių naujovių pripažinimo procedūra ir išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo patvirtinimo procedūra, numatytos Įgyvendinimo reglamente Nr. 725/2011, buvo neatsiejamai susijusios su Reglamente Nr. 443/2009 nustatytu gamintojų vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio apskaičiavimu. Todėl jis padarė išvadą, kad Įgyvendinimo reglamente Nr. 725/2011 yra nustatytas ekologinių naujovių sistemos taikant Reglamentą Nr. 443/2009 ir, konkrečiau kalbant, gamintojų vidutinių savitųjų išmetamo CO2 kiekių apskaičiavimo teisinis pagrindas.

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs ginčijamo rašto esmę, antra, nusprendė, kad nors jame ir pateiktas vertinimas, susijęs su patvirtintu Daimler išmetamo CO2 kiekio sumažėjimu, jis yra tik procedūros, per kurią apskaičiuojamas jos vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis, parengiamoji priemonė. Būtent tokio apskaičiavimo tikslais Komisija ginčijamame rašte nurodė savo ad hoc atliktus ekologinių naujovių patikrinimus ir tai, kad ji ketina neatsižvelgti į su jomis susijusį išmetamo teršalų kiekio sumažėjimą. Taigi būtent Įgyvendinimo sprendime 2019/583, vienintelėje priemonėje, kurioje aiškiai nustatyti vidutiniai savitieji gamintojų išmetamo CO2 kiekiai, yra konkrečiai nurodyta, kad neatsižvelgiama į minėtą sumažėjimą. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ne ginčijamu raštu, o Įgyvendinimo sprendimu 2019/583 siekta sukelti pasekmių Daimler teisinei padėčiai, taigi ieškinys dėl panaikinimo gali būti pareikštas dėl jo ( 7 ).

( 1 ) 2018 m. spalio 22 d. Komisijos raštas Ares(2018) 5413709, kuriuo pranešama apie išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo naudojant ekologines naujoves patvirtinimo Daimler AG transporto priemonėms, kuriose sumontuoti našieji kintamosios srovės generatoriai „Bosch HED EL 7–150“ ir „175 plius“, atšaukimą.

( 2 ) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009, nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009, p. 1).

( 3 ) Duomenys, nustatomi įgyvendinant 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB, nustatančią motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007, p. 1).

( 4 ) 2011 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 725/2011, kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009 nustatoma keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo naujoviškų technologijų pripažinimo ir patvirtinimo sistema (OL L 194, 2011, p. 19).

( 5 ) 2015 m. sausio 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/158, kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009 du „Robert Bosch GmbH“ našieji kintamosios srovės generatoriai patvirtinami kaip naujoviškos keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologijos (OL L 26, 2015, p. 31).

( 6 ) 2019 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/583, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009 patvirtinamas arba patikslinamas keleivinių automobilių gamintojams preliminariai apskaičiuotas 2017 kalendorinių metų, o tam tikriems bendram fondui „Volkswagen“ priklausantiems gamintojams – 2014, 2015 ir 2016 kalendorinių metų vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis ir savitosios teršalų išmetimo normos (OL L 100, 2019, p. 66).

( 7 ) 2019 m. birželio 14 d.Daimler AG pareikštas ieškinys dėl Įgyvendinimo sprendimo Nr. 2019/583 panaikinimo (bylos numeris T‑359/19) dar nagrinėjamas Bendrajame Teisme.