EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62018CJ0761

2021 m. sausio 21 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas.
Päivi Leino-Sandberg prieš Europos Parlamentą.
Apeliacinis skundas – Galimybė susipažinti su Europos Sąjungos institucijų dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – 10 straipsnis – Atsisakymas leisti susipažinti – Ieškinys Europos Sąjungos Bendrajame Teisme dėl Europos Parlamento sprendimo neleisti susipažinti su dokumentu – Trečiojo asmens atliktas dokumento su pastabomis atskleidimas po to, kai buvo pareikštas ieškinys – Bendrojo Teismo paskelbtas pagrindo priimti sprendimą nebuvimas dėl išnykusio suinteresuotumo pareikšti ieškinį – Teisės klaida.
Byla C-761/18 P.

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2021:52

Byla C761/18 P

Päivi Leino-Sandberg

prieš

Europos Parlamentą

 2021 m. sausio 21 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

„Apeliacinis skundas – Galimybė susipažinti su Europos Sąjungos institucijų dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001–10 straipsnis – Atsisakymas leisti susipažinti – Ieškinys Europos Sąjungos Bendrajame Teisme dėl Europos Parlamento sprendimo neleisti susipažinti su dokumentu – Trečiojo asmens atliktas dokumento su pastabomis atskleidimas po to, kai buvo pareikštas ieškinys – Bendrojo Teismo paskelbtas pagrindo priimti sprendimą nebuvimas dėl išnykusio suinteresuotumo pareikšti ieškinį – Teisės klaida“

Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys dėl institucijos sprendimo neleisti susipažinti su dokumentais – Trečiojo asmens atliktas dokumento su pastabomis atskleidimas po to, kai buvo pareikštas ieškinys – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį egzistavimas – Atsižvelgimas į ginčo esmei taikytiną materialinę teisę – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Trečiojo asmens atlikto dokumento atskleidimo prilyginimas atitinkamos institucijos atliktam atskleidimui – Neleistinumas – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimas

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 10 straipsnio 1 ir 2 dalys)

(žr. 32–35, 40, 45–49 punktus)

Santrauka

Vykdydama mokslo tyrimų projektus, susijusius su skaidrumu trišaliuose dialoguose, apeliantė, universiteto profesorė, pateikė Europos Parlamentui prašymą leisti susipažinti su šios institucijos sprendimu atsisakyti leisti asmeniui susipažinti su tam tikrais dokumentais, kuriuose pateikta vykstant trišaliams dialogams nustatyta informacija(1). 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu(2) Parlamentas atsisakė leisti apeliantei susipažinti su prašomu dokumentu.

Bendrasis Teismas konstatavo(3), kad nebėra pagrindo priimti sprendimo dėl ieškovės ieškinio, pareikšto dėl minėto Parlamento sprendimo, nes minėtas ieškinys neteko dalyko po to, kai dokumentą, su kuriuo ieškovė prašė susipažinti, jo adresatas atskleidė internete.

Išnagrinėjęs apeliantės apeliacinį skundą Teisingumo Teismas panaikino Bendrojo Teismo nutartį ir grąžino jam bylą nagrinėti iš naujo.

Teisingumo Teismo vertinimas

Remdamasis savo jurisprudencija(4) Teisingumo Teismas konstatavo, kad net jei ginčijamą dokumentą atskleidė trečiasis asmuo, Parlamentas oficialiai nepanaikino ginčijamo sprendimo, todėl ginčo dalykas išliko.

Siekdamas patikrinti, ar Bendrasis Teismas turėjo priimti sprendimą dėl ieškinio materialinių teisinių reikalavimų, Teisingumo Teismas nagrinėjo klausimą, ar apeliantė, nepaisant to, kad ginčijamą dokumentą atskleidė trečiasis asmuo, išsaugojo savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį. Pirmiausia jis pažymėjo, kad nors suinteresuotumas pareikšti ieškinį, kuris turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, antraip nebūtų pagrindo jo priimti, yra procesinė sąlyga, nesusijusi su materialine teise, taikytina ginčo esmei, vis dėlto jos negalima atsieti nuo šios teisės. Taigi, atsižvelgęs į tai, kad apeliantės prašymas dėl galimybės susipažinti su dokumentais buvo grindžiamas Reglamentu Nr. 1049/2001(5), Teisingumo Teismas priminė, kad šio reglamento, kuris grindžiamas atvirumo principu, tikslas yra užtikrinti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais. Jis patikslino, kad šiuo reglamentu nustatoma, pirma, principinė kiekvieno asmens teisė susipažinti su institucijos dokumentais ir, antra, principinė institucijos pareiga suteikti galimybę susipažinti su jos dokumentais. Jame išsamiai išvardytos teisės susipažinti su institucijų dokumentais išimtys.

Toliau Teisingumo Teismas patikslino, kad nors pagal Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatas(6) institucija gali įvykdyti savo pareigą užtikrinti galimybę susipažinti su dokumentais, informuodama prašytoją, kaip gauti prašomą dokumentą, jeigu ji tą dokumentą jau buvo paskelbusi ir prašytojas gali jį lengvai gauti, ši pareiga nėra įvykdyta tuo atveju, kai institucijos dokumentą atskleidė trečiasis asmuo. Šiuo klausimu jis pabrėžė, kad trečiojo asmens atskleistas dokumentas negali būti laikomas oficialiu dokumentu ar išreiškiančiu oficialią institucijos poziciją, nesant vienareikšmio šios institucijos patvirtinimo, kad toks dokumentas iš tikrųjų kilęs iš šios institucijos ir atspindi oficialią jos poziciją.

Teisingumo Teismas konstatavo, kad, esant tokiai situacijai, kai apeliantei buvo suteikta galimybė susipažinti tik su trečiojo asmens atskleistu ginčijamu dokumentu, o Parlamentas ir toliau nesuteikia jai galimybės susipažinti su prašomu dokumentu, negalima teigti nei to, kad apeliantė gavo galimybę susipažinti su šiuo dokumentu, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, nei to, kad vien dėl šio atskleidimo ji prarado suinteresuotumą prašyti panaikinti Parlamento sprendimą neleisti jai susipažinti su šiuo dokumentu. Priešingai, tokiu atveju prašytojas išsaugo realų suinteresuotumą susipažinti su prašomo dokumento autentiška versija, užtikrinančia, kad ši institucija yra jo autorė ir kad šiame dokumente išdėstyta jos oficiali pozicija.

Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai trečiojo asmens atliktą dokumento atskleidimą prilygino atitinkamos institucijos atliktam prašomo dokumento atskleidimui ir kai tuo remdamasis padarė išvadą, kad nėra pagrindo priimti sprendimo dėl apeliantės ieškinio, nes, trečiajam asmeniui atskleidus dokumentus, apeliantė galėjo su jais susipažinti ir pasinaudoti taip pat teisėtai, kaip būtų galėjusi, jei būtų gavusi šiuos dokumentus pagal prašymą, pateiktą remiantis šiuo reglamentu.


1      2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento sprendimas A(2015) 4931.


2      Europos Parlamento sprendimas A(2016) 15112.


3      2018 m. rugsėjo 20 d. Nutartis Leino-Sandberg / Parlamentas (T‑421/17, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:628).


4      2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas ClientEarth / Komisija (C-57/16 P, EU:C:2018:660).


5      2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).


6      Reglamento Nr. 1049/2001 10 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Top