Byla C‑418/18 P

Patrick Grégor Puppinck ir kt.

prieš

Europos Komisiją

2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1. Sąjungos pilietybė – Piliečių teisės – Piliečių iniciatyvos teikimas – Reglamentas Nr. 211/2011 – Komisijos pareiga imtis konkrečių veiksmų, numatytų piliečių iniciatyvoje – Nebuvimas

   (ESS 11 straipsnio 4 dalis ir 17 straipsnio 1–3 dalys; SESV 24 straipsnio pirma pastraipa, 225, 241 ir 289 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 211/2011 1 konstatuojamoji dalis, 2 straipsnio 1 punktas, 4 straipsnis ir 10 straipsnio 1 dalies c punktas)

   (žr. 53–55, 57, 61–63, 70, 71 punktus)

2. Komisija – Kompetencija – Teisėkūros iniciatyvos teisė – Įgyvendinimas laikantis įgaliojimų suteikimo ir institucinės pusiausvyros principų

   (ESS 13 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnio 1 ir 2 dalys; SESV 289 straipsnis)

   (žr. 59, 60, 64, 65 punktus)

3. Sąjungos pilietybė – Piliečių teisės – Piliečių iniciatyvos teikimas – Reglamentas Nr. 211/2011 – Komisijos tyrimas – Pareiga atskirai nurodyti, pirma, teisines išvadas ir, antra, politines išvadas – Nebuvimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 211/2011 20 konstatuojamoji dalis ir 10 straipsnio 1 dalies c punktas)

   (žr. 77–81 punktus)

4. Sąjungos pilietybė – Piliečių teisės – Piliečių iniciatyvos teikimas – Reglamentas Nr. 211/2011 – Komisijos tyrimas – Komunikatas, kuriuo patvirtintas jos sprendimas nepateikti Sąjungos teisės aktų leidėjui teisės akto pasiūlymo – Teisminė kontrolė – Ribos

   (ESS 17 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punktas)

   (žr. 88–93, 95, 96 punktus)

5. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Komisijos komunikatas, kuriuo patvirtintas jos sprendimas nepateikti teisės akto pasiūlymo, atsakant į Europos piliečių iniciatyvą

   (SESV 296 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies c punktas)

   (žr. 94 punktą)

Santrauka

Teisingumo Teismo manymu, Bendrasis Teismas nepadarė klaidos, kai patvirtino Komisijos sprendimą nepateikti teisės akto pasiūlymo dėl Europos piliečių iniciatyvos „Vienas iš mūsų“

2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimu Puppinck ir kt. / Komisija (C‑418/18 P) Teisingumo Teismo didžioji kolegija atmetė Europos piliečių iniciatyvos (EPI) „Vienas iš mūsų“ organizatorių apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo ( 1 ), kuriuo šis teismas atmetė jų ieškinį dėl 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos komunikato, susijusio su šia EPI ( 2 ), panaikinimo.

Remiantis Europos Sąjungos sutartimi ( 3 ) ir Reglamentu Nr. 211/2011 ( 4 ), ne mažiau kaip milijonas Sąjungos piliečių iš ne mažiau kaip ketvirtadalio valstybių narių gali imtis iniciatyvos paraginti Komisiją, neperžengiant jos kompetencijos ribų, pasiūlyti Sąjungos teisės aktų leidėjui priimti teisės aktą, siekiant įgyvendinti Sutartis. Prieš pradėdami rinkti reikiamą kiekį parašų, EPI organizatoriai turi ją užregistruoti Komisijoje, o ši privalo konkrečiai išnagrinėti jos dalyką ir tikslus.

Patrick Grégor Puppinck ir kiti šeši asmenys sudaro Europos piliečių iniciatyvos „Vienas iš mūsų“, Komisijoje užregistruotos 2012 m. ( 5 ), komitetą. Šios Europos piliečių iniciatyvos tikslas yra uždrausti ir nutraukti Sąjungos teikiamą finansavimą veiklai, kurią vykdant naikinami žmogaus embrionai (visų pirma mokslo tyrimų, paramos vystymuisi ir visuomenės sveikatos srityse), įskaitant tiesioginį ar netiesioginį abortų finansavimą. Po to, kai Sąjungos piliečių iniciatyva „Vienas iš mūsų“ buvo užregistruota, dėl jos buvo surinkta milijonas reikiamų parašų, paskui 2014 m. pradžioje ji buvo oficialiai pateikta Komisijai. 2014 m. gegužės 28 d.Komisija komunikate pažymėjo, kad neketina imtis jokių veiksmų dėl šios Europos piliečių iniciatyvos.

Tada EPI organizatoriai paprašė Europos Sąjungos Bendrojo Teismo panaikinti Komisijos komunikatą, be kita ko, teigdami, kad ši institucija, atsakydama į užregistruotą EPI, privalo pateikti Sąjungos teisės akto pasiūlymą. Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos sprendimą.

Nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas iš pradžių pažymėjo, kad, remiantis ESS 11 straipsnio 4 dalimi, EPI siekiama „paraginti“ Komisiją pateikti atitinkamą pasiūlymą įgyvendinant Sutartis, o ne įpareigoti šią instituciją imtis EPI numatyto veiksmo ar veiksmų. Jis pridūrė, kad iš įvairių Reglamento Nr. 211/2011 nuostatų matyti, jog gavusi EPI Komisija turi nurodyti, kokių veiksmų prireikus ketina imtis ir dėl kokių priežasčių imasi ar nesiima tokių veiksmų, o tai patvirtina, kad ji neprivalo pateikti Sąjungos teisės akto pasiūlymo dėl EPI.

Paskui Teisingumo Teismas priminė, kad pagal Sutartis Komisijai suteikta teisėkūros iniciatyvos teisė reiškia, jog ši institucija turi nuspręsti, ar pateikti teisės akto pasiūlymą, ar ne, išskyrus atvejį, kai ji pagal Sąjungos teisę privalėtų pateikti tokį pasiūlymą. Ši Komisijos teisėkūros iniciatyvos teisė yra viena iš išraiškų institucinės pusiausvyros principo, būdingo Sąjungos institucinei struktūrai. Pagal šį principą kiekviena institucija vykdo savo įgaliojimus, paisydama kitų institucijų įgaliojimų. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, remiantis Reglamentu Nr. 211/2011, EPI siekiama suteikti Sąjungos piliečiams teisę, panašią į tą, kurią pagal SESV 225 ir 241 straipsnius turi Parlamentas ir Taryba, prašyti Komisijos pateikti atitinkamą pasiūlymą, siekiant įgyvendinti Sutartis. Kadangi taip Europos Parlamentui ir Tarybai pripažinta teise nepažeidžia Komisijos teisėkūros iniciatyvos teisės, tas pats pasakytina ir apie EPI.

Teisingumo Teismas taip pat pabrėžė, kad, priešingai, nei teigia apeliantai, tai, jog Komisija neprivalo imtis veiksmų dėl EPI, nereiškia, kad tokia iniciatyva praranda veiksmingumą. Iš tiesų, viena vertus, EPI mechanizmas yra viena iš dalyvaujamosios demokratijos priemonių, kuriomis, priėmus Lisabonos sutartį, buvo papildyta atstovaujamosios demokratijos sistema, kuria grindžiamas Sąjungos veikimas, ir kuriomis siekiama skatinti piliečių dalyvavimą demokratiniame procese ir piliečių bei Sąjungos institucijų dialogą. Kita vertus, dėl EPI, kuri buvo užregistruota pagal Reglamentą Nr. 211/2011 ir kuri pateikta laikantis visų jame numatytų procedūrų ir reikalavimų, Komisijai atsiranda tam tikros konkrečios pareigos, išvardytos to reglamento 10 ir 11 straipsniuose. Anot Teisingumo Teismo, EPI mechanizmo konkreti pridėtinė vertė yra ne rezultato tikrumas, o ja Sąjungos piliečiams sukuriamos galimybės inicijuoti politinius debatus Sąjungos institucijose, nelaukiant, kol bus pradėta teisėkūros procedūra.

Be to, Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo požiūrį, kad dėl su EPI susijusio komunikato, kaip antai ginčijamo komunikato, Komisija turi plačią diskreciją, todėl jam taikytina ribota teisminė kontrolė, siekiant nustatyti, be kita ko, ar jo motyvai yra pakankami ir ar nepadaryta akivaizdžių vertinimo klaidų.

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas konkrečiai patvirtino Bendrojo Teismo motyvus, kad Komisija, remdamasi Pasaulio sveikatos organizacijos leidiniu, nepadarė jokios akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, jog Sąjungos teikiamas visų saugių ir veiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant abortų srityje, finansavimas padeda mažinti nesaugių abortų skaičių, taigi gimdyvių mirtingumo ir ligų riziką.

( 1 ) 2018 m. balandžio 23 d. Bendrojo Teismo sprendimas One of Us ir kt. / Komisija (T‑561/14, EU:T:2018:210).

( 2 ) 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos komunikatas COM(2014) 355 final, susijęs su Europos piliečių iniciatyva „Vienas iš mūsų“.

( 3 ) ESS 11 straipsnio 4 dalis.

( 4 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011, p. 1).

( 5 ) COM(2014) 355 final.