Byla C‑171/18

Safeway Ltd

prieš

Andrew Richard Newton
ir
Safeway Pension Trustees Ltd

(Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2019 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – EB sutarties 119 straipsnis (po pakeitimo – EB 141 straipsnis) – Darbuotojai vyrai ir darbuotojos moterys – Vienodas darbo užmokestis – Privati senatvės pensijų profesinė sistema – Įprastinis išėjimo į pensiją amžius, kuris skiriasi pagal lytį – Vienodą vertinimą atkuriančių priemonių priėmimo data – Šio amžiaus suvienodinimas atgaline data iki anksčiau blogesnėje padėtyje buvusių asmenų amžiaus lygio“

1. Socialinė politika – Darbuotojai vyrai ir darbuotojos moterys – Vienodas darbo užmokestis – Privati senatvės pensijų profesinė sistema – Teisei į pensiją atsirasti reikalingos amžiaus sąlygos, kuri skiriasi pagal lytį, nustatymas – Diskriminacija, konstatuota 1990 m. gegužės 17 d. sprendime byloje C‑262/88 – Priemonė, priimta siekiant atkurti vienodą vertinimą – Įprastinio pensinio amžiaus suvienodinimas atgaline data iki anksčiau blogesnėje padėtyje buvusių asmenų amžiaus lygio – Laikotarpis nuo pranešimo apie šią priemonę iki jos priėmimo – Neleistinumas – Šios priemonės leidimas pagal nacionalinę teisę ir pensijų sistemą sukuriantį dokumentą – Poveikio nebuvimas

   (EB sutarties 117 ir 119 straipsniai (dabar – EB 136 ir 141 straipsniai))

   (žr. 14–18, 33, 34, 37–43, 45 punktus ir rezoliucinę dalį)

2. Socialinė politika – Darbuotojai vyrai ir darbuotojos moterys – Vienodas darbo užmokestis – EB sutarties 119 straipsnis – Tiesioginis poveikis – Apimtis – Reikalavimai, taikomi priemonėms, priimtoms siekiant atkurti vienodą vertinimą – Teisinio saugumo principas

   (EB sutarties 119 straipsnis (dabar – EB 141 straipsnis))

   (žr. 23–26 punktus)

Santrauka

Vienodo darbo užmokesčio darbuotojams vyrams ir darbuotojoms moterims principas draudžia, siekiant nutraukti diskriminaciją dėl lyties, įprastinį pensinį amžių suvienodinti atgaline data iki anksčiau blogesnėje padėtyje buvusių asmenų įprastinio pensinio amžiaus lygio

2019 m. spalio 7 d. priimtame Sprendime Safeway (C‑171/18) Teisingumo Teismo didžioji kolegija nagrinėjo priemonės, kuria siekiama nutraukti 1990 m. gegužės 17 d. Teisingumo Teismo sprendime Barber (C‑262/88, EU:C:1990:209; toliau – Sprendimas Barber) konstatuotą diskriminaciją, atitiktį EB sutarties 119 straipsnyje ( 1 ) numatytam vienodo darbo užmokesčio darbuotojams vyrams ir darbuotojoms moterims principui. Šią diskriminaciją sudarė tai, kad nustatytas įprastinis pensinis amžius (toliau – ĮPA) skyrėsi pagal lytį, t. y. 65 metai vyrams ir 60 metų moterims. Siekiant nutraukti šią diskriminaciją, pagal pensijų sistemą atgaline data visiems jos dalyviams buvo suvienodintas ĮPA nustatant 65 metus. Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal EB sutarties 119 straipsnį, nesant objektyvaus pateisinimo, draudžiama tokia suvienodinimo priemonė laikotarpiu nuo pranešimo apie šią priemonę iki jos priėmimo, net jeigu tokia priemonė yra leidžiama pagal nacionalinę teisę ir šią pensijų sistemą sukuriantį dokumentą.

Pagrindinėje byloje nagrinėjama pensijų sistema buvo sukurta Safeway Ltd patikos forma 1978 m. Priėmus Sprendimą Barber, už pensijų sistemos valdymą atsakinga Safeway ir Safeway Pension Trustees Ltd 1991 m. rugsėjo ir gruodžio mėn. pranešė, kad nuo 1991 m. gruodžio 1 d. ĮPA visiems dalyviams bus suvienodintas iki 65 metų. Vis dėlto ši suvienodinimo priemonė kaip patikos dokumentas buvo priimta tik 1996 m. gegužės 2 d., numatant, kad ji įsigalioja nuo 1991 m. gruodžio 1 d. Tuomet Jungtinės Karalystės teismuose buvo pradėtas procesas, kuriame keliamas klausimas dėl to, ar šis ĮPA pakeitimas atgaline data atitinka Sąjungos teisę.

Visų pirma Teisingumo Teismas priminė, kad Sprendime Barber konstatuotos diskriminacijos pasekmės skiriasi priklausomai nuo atitinkamų darbo laikotarpių. Kalbant apie šiai bylai reikšmingus darbo laikotarpius, t. y. darbo laikotarpius nuo minėto sprendimo priėmimo iki vienodą vertinimą atkuriančių priemonių pagal pensijų sistemą priėmimo, blogesnėje padėtyje buvusiai asmenų kategorijai (šiuo atveju – vyrams) turi būti suteiktos tos pačios lengvatos, kaip ir tos, kuriomis naudojasi privilegijuotoji asmenų kategorija (šiuo atveju – moterys).

Antra, Teisingumo Teismas išvardijo reikalavimus, kuriuos turi tenkinti priemonės, priimtos siekiant nutraukti EB sutarties 119 straipsniui prieštaraujančią diskriminaciją, tam, kad jos galėtų būti laikomos atkuriančiomis šioje nuostatoje reikalaujamą vienodą vertinimą. Viena vertus, šioms priemonėms iš principo neturi būti taikomos sąlygos, dėl kurių, nors ir laikinai, išlieka diskriminacija. Kita vertus, jomis turi būti paisoma teisinio saugumo principo, nes vien praktikos, neturinčios privalomo teisinio poveikio atitinkamiems asmenims, nustatymas nėra leidžiamas. Todėl Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad šiuos reikalavimus atitinkančių priemonių pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą pensijų sistemą buvo imtasi tik 1996 m. gegužės 2 d. priėmus patikos dokumentą, bet ne tuomet, kai už šią sistemą atsakingi asmenys dalyviams paskelbė pranešimus 1991 m. rugsėjo ir gruodžio mėn.

Esant šioms sąlygoms Teisingumo Teismas nusprendė, kad leisti priimti priemonę, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, kuria atgaline data nuo 1991 m. gruodžio 1 d. suvienodinamas ĮPA iki anksčiau blogesnėje padėtyje buvusių asmenų kategorijos ĮPA lygio, t. y. 65 metų, prieštarautų ne tik darbo sąlygų suvienodinimo jas gerinant tikslui, įtvirtintam EB sutarties preambulėje ir jos 117 straipsnyje, bet ir teisinio saugumo principui ir reikalavimams, išplaukiantiems iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, susijusios, be kita ko, su EB sutarties 119 straipsniu.

Vis dėlto Teisingumo Teismas priminė, kad priemonės, kuriomis siekiama nutraukti Sąjungos teisei prieštaraujančią diskriminaciją, išimtiniais atvejais gali būti taikomos atgaline data, jei jos faktiškai atitinka privalomąjį bendrojo intereso pagrindą. Nors didelis pavojus pensijų sistemos finansinei pusiausvyrai gali būti toks privalomasis bendrojo intereso pagrindas, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama priemonė atitiko tikslą išvengti tokio pavojaus.

( 1 ) Nuostata taikytina klostantis faktinėms aplinkybėms pagrindinėje byloje; ji atitinka dabar galiojantį SESV 157 straipsnį.