Byla C‑36/17

Daher Muse Ahmed

prieš

Bundesrepublik Deutschland

(Verwaltungsgericht Minden prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis – Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 – Už prieglobsčio prašymo, kurį trečiosios šalies pilietis pateikė vienoje iš valstybių narių, nagrinėjimą atsakingos valstybės narės nustatymas – Trečiosios šalies piliečio, kuriam suteiktas papildomos apsaugos statusas, pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas – Atsiėmimo procedūros taikymas“

Santrauka – 2017 m. balandžio 5 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) nutartis

Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Valstybės narės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai – Reglamentas Nr. 604/2013 – Atsiėmimo procedūra – Taikymo sritis – Tarptautinės apsaugos prašymas, tam tikroje valstybėje narėje pateiktas trečiosios šalies piliečio, kuriam kitoje valstybėje narėje suteiktas papildomos apsaugos statusas – Netaikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 604/2013 18 straipsnio 1 dalies b–d punktai ir 23 straipsnio 1 dalis)

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, nuostatos ir principai, tiesiogiai ar netiesiogiai reglamentuojantys prašymo atsiimti pateikimo terminus, netaikomi esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kai trečiosios šalies pilietis pateikė tarptautinės apsaugos prašymą vienoje valstybėje narėje po to, kai jam kitoje valstybėje narėje buvo suteikta papildoma apsauga.

Šiuo klausimu pabrėžtina, kad šios normos, kuriomis siekiama apibrėžti šiame reglamente numatytos atsiėmimo procedūros eigą užtikrinant, kad prašymas atsiimti būtų pateiktas per protingą terminą, iš esmės taikomos tik esant tokioms situacijoms, kai tokia procedūra iš principo pagal šį reglamentą gali būti veiksmingai pradėta. Iš minėto reglamento 23 straipsnio 1 dalies matyti, kad, esant tokioms situacijoms per atsiėmimo procedūrą gali būti siekiama tik perduoti to paties reglamento 18 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktuose numatytą asmenį. Šios trys nuostatos atitinkamai taikomos asmeniui, kurio prašymas nagrinėjamas, nagrinėjamą prašymą atsiėmusiam trečiosios šalies piliečiui ar asmeniui be pilietybės ir trečiosios šalies piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kurio prašymas buvo atmestas.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamento Nr. 604/2013 18 straipsnio 1 dalies d punkte nepatikslinta, ar jame nurodomas atmestas „prašymas“ yra tarptautinės apsaugos prašymas, ar prieglobsčio prašymas siaurąja prasme. Jeigu ši nuostata turėtų būti aiškinama kaip nurodanti prieglobsčio prašymo atmetimą, ji galėtų būti taikoma trečiosios šalies piliečiui, kuriam suteiktas papildomos apsaugos statusas, nes pagal Direktyvos 2013/32 10 straipsnio 2 dalį šis statusas turi būti suteikiamas tik nustačius, kad prašytojas netenkina keliamų sąlygų dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Taigi tokiam Reglamento Nr. 604/2013 18 straipsnio 1 dalies d punkto aiškinimui negali būti pritarta.

Tad iš Reglamento Nr. 604/2013 23 straipsnio 1 dalies ir jo 18 straipsnio 1 dalies d punkto matyti, kad taikant šiame reglamente apibrėžtą procedūrą viena valstybė narė negali veiksmingai prašyti kitos valstybės narės atsiimti trečiosios šalies piliečio, dėl kurio nagrinėjama pagrindinė byla ir kuris pirmoje valstybėje narėje pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, po to, kai antroje valstybėje narėje jam buvo suteikta papildoma apsauga.

(žr. 25, 27, 28, 30–32, 41, 42 punktus ir rezoliucinę dalį)