Byla C‑528/17

Božičevič Ježovnik

prieš

Slovėnijos Respubliką

(Vrhovno sodišče prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – Direktyva 2006/112/EB – 143 straipsnio 1 dalies d punktas – Neapmokestinimas importo pridėtinės vertės mokesčiu – Importas, po kurio vėliau vykdomas tiekimas Bendrijos viduje – Sukčiavimo mokesčių srityje pavojus – Apmokestinamojo asmens – importuotojo ir tiekėjo – sąžiningumas – Vertinimas – Apmokestinamojo asmens – importuotojo ir tiekėjo – rūpestingumo pareiga“

Santrauka – 2018 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas

Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Neapmokestinimas – Importo neapmokestinimas – Importas, po kurio vėliau vykdomas tiekimas Bendrijos viduje – Kompetentingų valdžios institucijų atliekamas išankstinis tikrinimas – Leidimas neapmokestinti, išduotas atlikus išankstinį tikrinimą atsižvelgiant į apmokestinamojo asmens – importuotojo ir tiekėjo – pateiktus įrodymus – Vėlesnis tikrinimas, per kurį konstatuota, kad neįvykdytos materialinės sąlygos – Mokesčio mokėtojo pareiga „a posteriori“ sumokėti mokestį – Nebuvimas – Sąlyga – Apmokestinamojo asmens sąžiningumas ir rūpestingumo pareigos laikymasis – Patikrinimas, kurį turi atlikti nacionalinis teismas

(Tarybos direktyvos 2006/112, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/69, 143 straipsnio 1 dalies d punktas)

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, iš dalies pakeistos 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/69/EB, 143 straipsnio 1 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kai apmokestinamasis asmuo – importuotojas ir tiekėjas – buvo neapmokestintas importo pridėtinės vertės mokesčiu remiantis leidimu, išduotu kompetentingai muitinei atlikus išankstinį tikrinimą atsižvelgiant į šio apmokestinamojo asmens pateiktus duomenis, jis neturi a posteriori mokėti PVM, jeigu, atlikus vėlesnį tikrinimą, paaiškėja, kad nėra įvykdytos materialinės neapmokestinimo sąlygos, nebent, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad minėtas apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kad vykdant tiekimą po atitinkamo importo pirkėjas sukčiavo, ir kad nesiėmė visų įmanomų pagrįstų priemonių, kad išvengtų šio sukčiavimo; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

(žr. 49 punktą ir rezoliucinę dalį)