Byla C‑374/17

Finanzamt B

prieš

A-Brauerei

(Bundesfinanzhof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Valstybės pagalba – SESV 107 straipsnio 1 dalis – Nekilnojamojo turto įsigijimo mokestis – Atleidimas nuo mokesčio – Nekilnojamojo turto nuosavybės perdavimas dėl reorganizavimo sandorių tam tikrose bendrovių grupėse – Sąvoka „valstybės pagalba“ – Atrankinio pobūdžio sąlyga – Pagrindimas“

Santrauka – 2018 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Priemonė, kuria suteikiamas pranašumas – Bendrojo pobūdžio priemonė, taikoma visiems ūkio subjektams – Atrankinio pobūdžio nebuvimas – Priemonės bendrojo pobūdžio vertinimas – Atleidimas nuo mokesčio, kurį taikant daromas skirtumas tarp dviejų panašioje padėtyje esančių ūkio subjektų kategorijų – Bendrojo pobūdžio priemonės nebuvimas

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

2. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Nukrypimas nuo bendros mokesčių sistemos – Sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra grindžiamas pateisinimas – Vertinimo kriterijai – Atleidimas nuo mokesčio siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 20–34 punktus)

2.  SESV 107 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje įtvirtintos lengvatos atrankinio pobūdžio sąlygos netenkina pagrindinėje byloje aptariama mokesčių lengvata, pagal kurią nuo nekilnojamojo turto įsigijimo mokesčio atleidžiamas nekilnojamojo turto objekto nuosavybės perleidimas pagal reorganizavimo sandorį, kuriame dalyvauja tik dvi tai pačiai grupei priklausančios bendrovės, susietos ne mažiau kaip 95 % akcijų valdymo nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį iki to sandorio ir penkerius metus po jo.

   Kalbant apie mokestines priemones, pažymėtina, kad, nacionalinę mokestinę priemonę kvalifikuojant kaip „atrankinio pobūdžio“, visų pirma reikia apibrėžti tam tikroje valstybėje narėje taikomą bendrą arba „įprastą“ mokesčių sistemą ir, antra, įrodyti, kad nagrinėjama mokestinė priemonė yra minėtos bendros sistemos išimtis, nes pagal ją diferencijuojami ūkio subjektai, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į bendrąja sistema siekiamą tikslą, yra panaši (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Komisija / World Duty Free Group ir kt., C‑20/15 P ir C‑21/15 P, EU:C:2016:981, 57 punktą).

   Vis dėlto reikia priminti, antra, kad, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, sąvoka „valstybės pagalba“ nereiškia priemonių, kurias taikant diferencijuojamos įmonės, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į aptariama teisės sistema siekiamą tikslą, yra panaši, ir kurios dėl tos priežasties a priori nėra atrankinės, jeigu valstybei narei pavyksta įrodyti, kad toks diferencijavimas yra pagrįstas dėl to, kad jį lemia sistemos, kuriai esant jis taikomas, pobūdis arba sandara (2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Komisija / World Duty Free Group ir kt., C‑20/15 P ir C‑21/15 P, EU:C:2016:981, 58 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

   Jurisprudencijoje Teisingumo Teismas pripažino, kad aptariamai bendrajai mokesčių sistemai būdingais tikslais galima pagrįsti a priori atrankinio pobūdžio apmokestinimo tvarką (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo GIL Insurance ir kt., C‑308/01, EU:C:2004:252, 74–76 punktus ir 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Paint Graphos ir kt., C‑78/08–C‑80/08, EU:C:2011:550, 64–76 punktus).

   Nagrinėjamu atveju su tinkamu pagrindinėje byloje aptariamos bendrosios mokesčių sistemos veikimu susijusiu tikslu, kuriuo siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo ir dėl tos priežasties perteklinio mokesčio, galima pagrįsti tai, kad GrEStG 6a straipsnyje įtvirtintas atleidimas nuo mokesčio būtų taikomas tik reorganizavimo sandoriams, kuriuos vykdo bendrovės, siejamos ne mažesnio kaip 95 % valdomų akcijų skaičiaus nepertraukiamai penkerius metus iki to sandorio ir penkerius metus po jo.

   (žr. 36, 44, 49, 50, 53 punktus ir rezoliucinę dalį)