Byla C‑369/17

Shajin Ahmed

prieš

Bevándorlási és Menekültügyi Hivatal

(Fővárosi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Sienos, prieglobstis ir imigracija – Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2011/95/ES – 17 straipsnis – Papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statuso nesuteikimas – Pagrindai – Nuteisimas už sunkų nusikaltimą – Sunkumo apibrėžimas remiantis pagal nacionalinės teisės aktus skirtina bausme – Leistinumas – Būtinybė vertinti atskirai“

Santrauka – 2018 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Europos Sąjungos teisė–Aiškinimas–Nuostata, kurioje nėra jokio aiškaus nukreipimo į valstybių narių teisę–Savarankiškas ir vienodas aiškinimas–Sąvokų „sunkus nusikaltimas“, „itin sunkus nusikaltimas“„sunkus nepolitinis nusikaltimas“, kaip jos suprantamos pagal Direktyvą 2011/95, taikymas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95 12 straipsnio 2 dalies b punktas, 14 straipsnio 4 dalies b punktas ir 17 straipsnio 1 dalies b punktas)

2. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija–Prieglobsčio politika–Pabėgėlio statusas ar papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statusas–Direktyva 2011/95–Papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statuso nesuteikimas–Draudimo dalyvauti priežastys–„Sunkaus nusikaltimo“ padarymas–Nacionalinis reguliavimas, pagal kurį nusikaltimo sunkumas apibrėžiamas remiantis pagal nacionalinės teisės aktus skirtinos bausmės trukme–Neleistinumas–Nesuteikimo sąlyga, taikoma tik kompetentingai valdžios institucijai konkrečiu atveju įvertinus faktines aplinkybes

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95 17 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 33, 34, 36 punktus)

2.  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 17 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos papildomos apsaugos prašytojas laikomas padariusiu „sunkų nusikaltimą“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, dėl kurio jam gali būti nesuteikiama ši apsauga, remiantis vien už atitinkamą nusikaltimą pagal šios valstybės narės teisę skirtinos bausmės kriterijumi. Kompetentinga valstybės valdžios institucija ar nacionalinis teismas, nagrinėdama (-as) papildomos apsaugos prašymą ir išnagrinėjusi (-ęs) visas konkretaus atvejo aplinkybes, turi įvertinti pažeidimo sunkumą.

   Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors pagal atitinkamos valstybės narės baudžiamąją teisę skirtinos bausmės kriterijus yra ypač svarbus siekiant įvertinti nusikaltimo, pateisinančio papildomos apsaugos statuso nesuteikimą pagal Direktyvos 2011/95 17 straipsnio 1 dalies b punktą, sunkumą, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija šioje nuostatoje įtvirtintą nesuteikimo pagrindą gali taikyti tik kai ji kiekvienu atskiru atveju įvertina jai žinomas konkrečias faktines aplinkybes, kad nustatytų, ar yra pagrįstų priežasčių manyti, jog atitinkamo asmens, kuris tenkina kitus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, veiksmai atitinka šį nesuteikimo pagrindą (pagal analogiją žr. 2010 m. lapkričio 9 d. Sprendimo B ir D, C‑57/09 ir C‑101/09, EU:C:2010:661, 87 punktą ir 2017 m. sausio 31 d. Sprendimo Lounani, C‑573/14, EU:C:2017:71, 72 punktą).

   (žr. 55, 58 punktus ir rezoliucinę dalį)