Byla C‑246/17

Ibrahima Diallo

prieš

État belge

(Conseil d’État (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos pilietybė – Direktyva 2004/38/EB – 10 straipsnio 1 dalis – Prašymas išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę – Išdavimas – Terminas – Sprendimo priėmimas ir pranešimas apie jį – Šešių mėnesių termino nesilaikymo pasekmės – Valstybių narių procesinė autonomija – Veiksmingumo principas“

Santrauka – 2018 m. birželio 27 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimas – Terminas – Pareiga priimti sprendimą dėl prašymo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę ir pranešti apie jį per šešis mėnesius

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 10 straipsnio 1 dalis)

2. Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimas – Terminas – Nesilaikymas – Pasekmės – Nacionalinės teisės aktai, nustatantys automatišką išdavimą, jei praleidžiamas numatytas terminas – Neleistinumas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 10 straipsnio 1 dalis)

3. Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimas – Deklaratyvus teisių pobūdis, o ne jas suteikiantis – Pasekmės

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 10 straipsnio 1 dalis)

4. Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimas – Sprendimas neišduoti kortelės – Tokio sprendimo panaikinimas teisme – Pasekmės – Automatiškas naujo šešių mėnesių termino suteikimas – Nebuvimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 10 straipsnio 1 ir 2 dalys)

1.  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 10 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad sprendimas dėl prašymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę turi būti priimtas ir apie jį pranešta per šioje nuostatoje numatytą šešių mėnesių terminą.

   Iš tiesų, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 44 punkte, iš formuluotės „ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos“ aiškiai matyti, kad valstybės narės privalo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę suinteresuotajam asmeniui per tą terminą. Tačiau, kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 45 ir 46 punktuose, Direktyvos 2004/38 10 straipsnio 1 dalyje esanti „išdavimo“ sąvoka reiškia, kad per šioje nuostatoje nurodytą šešių mėnesių terminą kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos privalo išnagrinėti prašymą, priimti sprendimą ir, jei prašytojas atitinka teisės gyventi šalyje suteikimo sąlygas remiantis Direktyva 2004/38, išduoti prašytojui šią leidimo gyventi šalyje kortelę.

   Tuo remiantis darytina išvada, kad valstybių narių pareiga išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę Sąjungos piliečio šeimos nariui per Direktyvos 2004/38 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų šešių mėnesių terminą neišvengiamai reiškia, kad sprendimas turi būti priimtas ir apie jį suinteresuotajam asmeniui pranešta prieš pasibaigiant šiam terminui.

   Tas pats taikytina tais atvejais, kai kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos suinteresuotajam asmeniui atsisako išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę.

   (žr. 35, 36, 38, 39, 43 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Direktyvą 2004/38 reikia aiškinti taip, kad ja draudžiami nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, įpareigojantys kompetentingas nacionalinės valdžios institucijas automatiškai suinteresuotajam asmeniui išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę, kai praleidžiamas Direktyvos 2004/38 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas šešių mėnesių terminas, nors prieš tai nebuvo konstatuota, kad suinteresuotasis asmuo iš tiesų atitinka Sąjungos teisėje numatytas sąlygas gyventi priimančiojoje valstybėje narėje.

   Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Direktyvoje 2004/38 nėra jokios nuostatos, reglamentuojančios pasekmes, kylančias praleidus Direktyvos 2004/38 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą šešių mėnesių terminą, tad šis klausimas iš principo priskirtinas valstybių narių procesinės autonomijos principui, jeigu laikomasi veiksmingumo ir ekvivalentiškumo principų (šiuo klausimu žr. 2016 m. kovo 17 d. Sprendimo Bensada Benallal, C‑161/15, EU:C:2016:175, 24 punktą). Šiuo aspektu, nors pagal Sąjungos teisę valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti implicitinių sprendimų dėl prašymų tenkinimo ar leidimų išdavimo tvarkos, dar reikia, kad tokia tvarka nepakenktų Sąjungos teisės veiksmingumui.

   Šiomis aplinkybėmis, nors nedraudžiama nacionalinės teisės aktuose numatyti, kad kompetentingos administracijos veiksmų nesiėmimas per šešių mėnesių terminą nuo prašymo pateikimo būtų prilygintas sprendimui atmesti prašymą, pagal pačią Direktyvos 2004/38 formuluotę draudžiama, kad tai būtų prilyginta sprendimui tenkinti prašymą.

   žr. 45, 46, 51, 56 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 48–50 punktus)

4.  Sąjungos teisę reikia aiškinti taip, kad ji draudžia nacionalinių teismų jurisprudenciją, kaip nagrinėjamą pagrindinėje byloje, pagal kurią, teisme panaikinus sprendimą neišduoti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės, kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai automatiškai iš naujo suteikiamas Direktyvos 2004/38 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas šešių mėnesių terminas.

   Iš tiesų, pirma, kaip buvo priminta šio sprendimo 40 punkte, Direktyvos 2004/38 10 straipsnyje įtvirtinta administracinė procedūra, skirta per imperatyvų šešių mėnesių terminą patikrinti atskirų trečiųjų valstybių piliečių padėtį pagal Sąjungos teisės nuostatas. Konkrečiai kalbant, tai reiškia, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos per šį terminą turi tik patikrinti, ar trečiosios valstybės pilietis gali įrodyti, pateikdamas minėtos direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, kad jis patenka į Sąjungos piliečio „šeimos nario“ sąvoką, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/38, kad gautų leidimo gyventi šalyje kortelę.

   Antra, iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos išplaukia, kad Direktyva 2004/38 siekiama supaprastinti naudojimąsi pagrindine asmenine teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, kuri pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį tiesiogiai suteikiama Sąjungos piliečiams, ir sustiprinti šią teisę. Šios direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje, beje, pabrėžiama, jog siekiant, kad minėta teise būtų naudojamasi pagal objektyvius orumo reikalavimus, ji turėtų būti suteikiama ir šių piliečių šeimos nariams, neatsižvelgiant į pilietybę (2017 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Lounes, C‑165/16, EU:C:2017:862, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

   Šiam tikslui pasiekti reikia, kad trečiosios valstybės piliečiui, kuris pateikia įrodymą, kad jis patenka į Sąjungos piliečio „šeimos nario“ sąvoką, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/38, būtų kuo greičiau išduota šį statusą įrodanti leidimo gyventi šalyje kortelė.

   Taigi, teisme panaikinus sprendimą neišduoti leidimo gyventi šalyje kortelės, automatiškas naujo šešių mėnesių termino suteikimas yra neproporcingas atsižvelgiant į Direktyvos 2004/38 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinės procedūros ir šios direktyvos tikslą. Tuo remiantis darytina išvada, kad veiksmingumo principas ir Direktyvai 2004/38 būdingas spartumo tikslas draudžia, kad nacionalinėms valdžios institucijoms būtų automatiškai iš naujo suteiktas šešių mėnesių terminas po to, kai teisme panaikinamas pirmasis sprendimas neišduoti leidimo gyventi šalyje kortelės. Šios institucijos privalo naują sprendimą priimti per pagrįstą terminą, kuris bet kuriuo atveju negali viršyti Direktyvos 2004/38 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

   (žr. 63–65, 68–70 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)