Byla C‑240/17

E

(Korkein hallinto-oikeus prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Valstybės narės teritorijoje neteisėtai esantis trečiosios šalies pilietis – Grėsmė viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui – Direktyva 2008/115/EB – 6 straipsnio 2 dalis – Sprendimas grąžinti – Draudimas atvykti į valstybių narių teritoriją – Perspėjimas dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę – Kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi šalyje turintis asmuo – Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo – 25 straipsnio 2 dalis – Perspėjimą pateikiančios valstybės narės ir leidimą gyventi šalyje išdavusios valstybės narės konsultacijų procedūra – Terminas – Susitariančiosios valstybės, su kuria vykdomos konsultacijos, pozicijos nepateikimas – Sprendimų grąžinti ir uždrausti atvykti vykdymo pasekmės“

Santrauka – 2018 m. sausio 16 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija–Imigracijos politika–Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas–Sprendimas grąžinti, priimtas kartu su draudimu atvykti, dėl tokio piliečio, kuris laikomas keliančiu pavojų viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui–Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo–Perspėjimas dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę–Kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi šalyje turintis asmuo–Perspėjimą duodančios valstybės pareiga konsultuotis su leidimą gyventi šalyje išdavusia valstybe–Šios procedūros pradėjimas vėliausiai kartu su sprendimu grąžinti

   (Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 25 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115)

2. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija–Imigracijos politika–Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas–Sprendimas grąžinti, priimtas kartu su draudimu atvykti, dėl tokio piliečio, kuris laikomas keliančiu pavojų viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui–Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo–Perspėjimas dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę–Kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi šalyje turintis asmuo–Perspėjimą duodančios valstybės pareiga konsultuotis su leidimą gyventi šalyje išdavusia valstybe–Minėtos valstybės atsakymo nebuvimas–Pasekmės

   (Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 25 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115)

3. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija–Imigracijos politika–Neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas–Sprendimas grąžinti, priimtas kartu su draudimu atvykti, dėl tokio piliečio, kuris laikomas keliančiu pavojų viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui–Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo–Perspėjimas dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę–Kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi šalyje turintis asmuo–Perspėjimą duodančios valstybės pareiga konsultuotis su leidimą gyventi šalyje išdavusia valstybe–Galimybė minėtam piliečiui nacionaliniame teisme remtis šia konsultavimosi procedūra

   (Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 25 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115)

1.  1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašytos ir 1995 m. kovo 26 d. įsigaliojusios Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, 25 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad, nors leidžiama, kad susitariančioji valstybė, kuri ketina priimti sprendimą grąžinti trečiosios šalies pilietį, turintį galiojantį kitos susitariančiosios valstybės išduotą leidimą gyventi, ir nustatyti jam draudimą atvykti į Šengeno erdvę ir čia gyventi, šioje nuostatoje numatytą konsultavimosi procedūrą pradėtų dar prieš priimdama šį sprendimą; ši procedūra bet kuriuo atveju turi būti pradėta iškart po šio sprendimo priėmimo.

   (žr. 39 punktą, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 25 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, jog pagal ją nedraudžiama vykdyti vienos susitariančiosios valstybės priimto sprendimo grąžinti trečiosios šalies pilietį, turintį kitoje susitariančiojoje valstybėje išduotą galiojantį leidimą gyventi šalyje, ir sprendimo dėl draudimo jam atvykti, nors tebevyksta šioje nuostatoje numatyta konsultavimosi procedūra, kai minėtas pilietis perspėjimą davusios susitariančiosios valstybės teisėtai pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai arba nacionaliniam saugumui, nepažeidžiant šio piliečio teisės remtis dėl šio leidimo gyventi šalyje įgytomis teisėmis ir vėliau atvykti į šį leidimą išdavusią susitariančiąją valstybę. Vis dėlto pasibaigus pagrįstam terminui nuo konsultavimosi procedūros pradžios ir negavus susitariančiosios valstybės, su kuria buvo konsultuojamasi, atsakymo, perspėjimą davusi susitariančioji valstybė privalo atšaukti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir, jei reikia, įtraukti šį trečiosios šalies pilietį į savo nacionalinį neįleidžiamų asmenų sąrašą.

   (žr. 55 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 25 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad trečiosios šalies pilietis, turintis vienos susitariančiosios valstybės išduotą galiojantį leidimą gyventi šalyje, dėl kurio kitoje susitariančiojoje valstybėje buvo priimtas sprendimas grąžinti ir nustatytas draudimas atvykti, nacionaliniame teisme gali remtis teisinėmis pasekmėmis, kurių kyla dėl perspėjimą duodančios susitariančiosios valstybės pareigos pradėti konsultavimosi procedūrą, ir iš to kylančiais reikalavimais.

   Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, nors šia nuostata reguliuojama procedūra tarp susitariančiųjų valstybių valdžios institucijų, tai nereiškia, kad dėl to negali atsirasti konkrečių pasekmių privačių asmenų teisėms ir interesams. Iš tikrųjų reikia priminti, kad šioje nuostatoje aiškiai, tiksliai ir besąlygiškai numatyta konsultavimosi procedūra, kurią būtinai turi pradėti susitariančioji valstybė, ketinanti uždrausti atvykti į Šengeno erdvę trečiosios šalies piliečiui, turinčiam kitoje susitariančiojoje valstybėje išduotą galiojantį leidimą gyventi šalyje. Be to, kai leidimą gyventi šalyje išdavusi valstybė mano, kad jį reikia palikti galioti, kitai valstybei kyla taip pat aiški, tiksli ir besąlygiška pareiga atšaukti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir, jei reikia, pakeisti jį įtraukimu į nacionalinį neįleidžiamų asmenų sąrašą.

   (žr. 57, 58, 60 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)