Byla C‑2/17

Instituto Nacional de la Seguridad Social (INSS)

prieš

Jesús Crespo Rey

(Tribunal Superior de Justicia de Galicia prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo – Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 – XI priede Ispanijai skirtas 2 punktas – Senatvės pensija – Apskaičiavimo metodas – Teorinė suma – Aktuali įmokų apskaičiavimo bazė – Speciali sutartis – Įmokos apskaičiavimo bazės pasirinkimas – Nacionalinės teisės aktai, įpareigojantys darbuotoją mokėti mažiausia įmokų apskaičiavimo baze grindžiamas įmokas“

Santrauka – 2018 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas

Tarptautiniai susitarimai – EB–Šveicarijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo – Vienodas požiūris – Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Senatvės draudimas – Senatvės pensija – Apskaičiavimo metodas – Teorinė suma – Speciali sutartis – Aktuali įmokų apskaičiavimo bazė – Įmokos apskaičiavimo bazės pasirinkimas – Nacionalinės teisės aktai, įpareigojantys darbuotoją mokėti mažiausia įmokų apskaičiavimo baze grindžiamas įmokas – Neleistinumas – Nacionalinių teismų pareigos

(EB–Šveicarijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 883/2004 XI priedas)

1999 m. birželio 21 d. Liuksemburge pasirašytas Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia valstybės narės teisės nuostatas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurias darbuotojas migrantas, pasirašęs tokios valstybės narės socialinės apsaugos sistemos specialią sutartį, įpareigojamas mokėti mažiausia įmokų apskaičiavimo baze grindžiamas įmokas, todėl apskaičiuodama jo senatvės pensijos teorinę sumą minėtos valstybės narės kompetentinga institucija šios sutarties taikymo laikotarpį prilygina šioje valstybėje narėje įgytam laikotarpiui ir šio apskaičiavimo tikslu atsižvelgia tik į pagal šią sutartį sumokėtas įmokas, net jeigu toks darbuotojas, prieš pasinaudodamas teise laisvai judėti, atitinkamoje valstybėje narėje mokėjo didesnėmis, palyginti su mažiausia įmokų apskaičiavimo baze, bazėmis grindžiamas įmokas, o sėslus darbuotojas, kuris nepasinaudojo teise laisvai judėti ir kuris pasirašė tokią sutartį, turi teisę mokėti didesnėmis, palyginti su mažiausia įmokų apskaičiavimo baze, bazėmis grindžiamas įmokas.

Iš tiesų Reglamento Nr. 883/2004 XI priede Ispanijai skirtame 2 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo migranto bazinę pensiją, kiek tai susiję su kitose valstybėse narėse įgytais laikotarpiais, būtina atsižvelgti į „Ispanijos įmokų apskaičiavimo bazę, kuri buvo taikyta referenciniams laikotarpiams artimiausiu laiku“.

Taigi, tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai atitinkamas darbuotojas prieš pradėdamas naudotis teise laisvai judėti mokėjo į atitinkamos valstybės narės socialinės apsaugos sistemą didesnėmis, palyginti su mažiausia įmokų apskaičiavimo baze, bazėmis grindžiamas įmokas, įmokos apskaičiavimo bazė, kuri yra svarbi apskaičiuojant jo senatvės pensijos sumą, yra minėto darbuotojo šioje valstybėje narėje sumokėta paskutinė įmoka, tai yra didesnė įmokų bazė, palyginti su specialioje sutartyje nustatyta mažiausia įmokų apskaičiavimo baze, įmokų baze.

Jeigu nacionalinėje teisėje, pažeidžiant Sąjungos teisę, numatomas skirtingas požiūris į kelias asmenų grupes, mažiau palankioje situacijoje esančios grupės nariai turi būti vertinami taip pat ir jiems turi būti taikoma tokia pati sistema kaip ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims. Privilegijuotai grupei priklausantiems asmenims taikoma sistema lieka vienintelė tinkama atskaitos sistema tol, kol netinkamai įgyvendinama Sąjungos teisė (2016 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Pöpperl, C‑187/15, EU:C:2016:550, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

Akivaizdu, teismas, į kurį kreipiamasi dėl ginčo sprendimo, turi nustatyti pagal nacionalinę teisę tinkamiausius būdus, kad būtų pasiektas vienodas požiūris į darbuotojus migrantus ir sėslius darbuotojus. Vis dėlto šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šį tikslą iš esmės taip pat būtų galima pasiekti suteikiant tokią teisę darbuotojams migrantams, kurie pasirašo specialią sutartį, ir leidžiant jiems atgaline data sumokėti didesnėmis, palyginti su mažiausia įmokų apskaičiavimo baze, bazėmis grindžiamas įmokas, ir taip tokiomis naujomis įmokų apskaičiavimo bazėmis pagrįsti jų teises į senatvės pensiją.

(žr. 67, 68, 73, 75, 76 punktus ir rezoliucinę dalį)