Šis dokuments ir izvilkums no tīmekļa vietnes EUR-Lex.
Dokuments 62016TJ0133
2018 m. balandžio 24 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija) sprendimas.
Caisse régionale de crédit agricole mutuel Alpes Provence ir kt. prieš Europos centrinį banką.
Ekonominė ir pinigų politika – Kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra – Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies e punktas ir 3 dalis – Asmuo, faktiškai vadovaujantis kredito įstaigos veiklai – Direktyvos 2013/36/ES 13 straipsnio 1 dalis ir Prancūzijos pinigų ir finansų kodekso L. 511‑13 straipsnio antra pastraipa – Principas, pagal kurį kredito įstaigos valdymo organo, atsakingo už priežiūros funkciją, pirmininkas negali vienu metu toje pačioje įstaigoje eiti vykdomojo direktoriaus pareigų – Direktyvos 2013/36 88 straipsnio 1 dalies e punktas ir Prancūzijos pinigų ir finansų kodekso L. 511‑58 straipsnis.
Sujungtos bylos T-133/16–T-136/16.
2018 m. balandžio 24 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija) sprendimas.
Caisse régionale de crédit agricole mutuel Alpes Provence ir kt. prieš Europos centrinį banką.
Ekonominė ir pinigų politika – Kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra – Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies e punktas ir 3 dalis – Asmuo, faktiškai vadovaujantis kredito įstaigos veiklai – Direktyvos 2013/36/ES 13 straipsnio 1 dalis ir Prancūzijos pinigų ir finansų kodekso L. 511‑13 straipsnio antra pastraipa – Principas, pagal kurį kredito įstaigos valdymo organo, atsakingo už priežiūros funkciją, pirmininkas negali vienu metu toje pačioje įstaigoje eiti vykdomojo direktoriaus pareigų – Direktyvos 2013/36 88 straipsnio 1 dalies e punktas ir Prancūzijos pinigų ir finansų kodekso L. 511‑58 straipsnis.
Sujungtos bylos T-133/16–T-136/16.
Krājums – vispārīgi – Sadaļa “Informācija par nepublicētiem lēmumiem”
Sujungtos bylos T‑133/16–T‑136/16
Caisse régionale de crédit agricole mutuel Alpes Provence ir kt.
prieš
Europos Centrinį Banką
„Ekonominė ir pinigų politika – Kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra – Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies e punktas ir 3 dalis – Asmuo, faktiškai vadovaujantis kredito įstaigos veiklai – Direktyvos 2013/36/ES 13 straipsnio 1 dalis ir Prancūzijos pinigų ir finansų kodekso L. 511‑13 straipsnio antra pastraipa – Principas, pagal kurį kredito įstaigos valdymo organo, atsakingo už priežiūros funkciją, pirmininkas negali vienu metu toje pačioje įstaigoje eiti vykdomojo direktoriaus pareigų – Direktyvos 2013/36 88 straipsnio 1 dalies e punktas ir Prancūzijos pinigų ir finansų kodekso L. 511‑58 straipsnis“
Santrauka – 2018 m. balandžio 24 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija) sprendimas
Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra – Kredito įstaigos valdymo organo pirmininko ir jos vykdomojo direktoriaus pareigų ėjimas vienu metu – Europos Centrinio Banko atsisakymas išduoti leidimą – Teisminė kontrolė – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 3 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36 13 straipsnio 1 dalis)
Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Pažodinis, sisteminis, istorinis ir teleologinis aiškinimas
Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra – Būtinybė turėti bent du asmenis, faktiškai vadovaujančius kredito įstaigos veiklai – Sąvoka
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36 13 straipsnio 1 dalis)
Nacionalinė teisė – Aiškinimas – Atsižvelgimas į atitinkamos valstybės narės teismų pateiktą išaiškinimą – Atsižvelgimas į nacionalinio teismo sprendimą, priimtą po sprendimo, ginčyto Sąjungos teisme – Leistinumas
Dėl sprendimo, susijusio su kredito įstaigos valdybos pirmininko paskyrimu faktiniu minėtos įstaigos vadovu, reikia pažymėti, kad Europos Centrinis Bankas pagal Reglamento Nr. 1024/2016, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, 4 straipsnio 3 dalį turi taikyti ne tik Direktyvos 2013/36 dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros 13 straipsnio 1 dalį, bet ir nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis ši direktyvos nuostata perkeliama į nacionalinę teisę.
Iš tiesų, pagal Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 3 dalį vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius ir siekdamas užtikrinti aukštus priežiūros standartus ECB taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Todėl minėto reglamento 4 straipsnio 3 dalis neabejotinai reiškia, kad Sąjungos teismas sprendimų, kuriais atsisakoma valdybos pirmininką paskirti ir kredito įstaigos faktiniu vadovu, teisėtumą turi vertinti atsižvelgdamas ir į Direktyvos 2013/36 13 straipsnio 1 dalį, ir į atitinkamą nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatą.
(žr. 47–49 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 54, 55 punktus)
Iš pažodinio, istorinio, teleologinio ir kontekstinio Direktyvos 2013/36 dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros 13 straipsnio 1 dalies aiškinimo matyti, kad frazė „kredito įstaigos veiklai faktiškai vadovauja bent du asmenys“ reiškia valdymo organo narius, taip pat priklausančius kredito įstaigos vyresniajai vadovybei.
Darytina išvada, kad, atsižvelgiant į Direktyvos 2013/36 sistemą, tikslas, susijęs su geru kredito įstaigų valdymu, reikalauja, kad nevykdomieji valdymo organo nariai veiksmingai prižiūrėtų vyresniąją vadovybę, o tam reikalinga valdymo organo galių pusiausvyra. Tačiau reikia konstatuoti, kad šios priežiūros veiksmingumui galėtų pakenkti tai, jeigu valdymo organo pirmininkas, atlikdamas priežiūros funkciją ir formaliai neidamas vykdomojo direktoriaus pareigų, kartu būtų atsakingas už faktinį vadovavimą kredito įstaigos veiklai.
(žr. 79, 83 punktus)
Nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų apimtį būtina vertinti atsižvelgiant į nacionalinių teismų aiškinimą. Šiuo aspektu tai, kad nacionalinio teismo sprendimas priimtas vėliau nei Sąjungos teisme ginčijamas sprendimas, nekliudo atsižvelgti į jį aiškinant nagrinėjamą nacionalinės teisės nuostatą, nes ieškovas Sąjungos teisme turėjo galimybę pateikti savo pastabas.
(žr. 84, 87 punktus)