Byla T‑61/16

The Coca-Cola Company

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Master“ paraiška – Ankstesni vaizdiniai Europos Sąjungos prekių ženklai „Coca-Cola“ ir ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas C – Santykinis atmetimo pagrindas – Nesąžiningas naudojimasis ankstesnių prekių ženklų geru vardu – Įrodymai dėl prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančio žymens komercinio naudojimo už Sąjungos ribų – Loginės išvados – Sprendimas, priimtas Bendrajam Teismui panaikinus ankstesnį sprendimą – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis ir 65 straipsnio 6 dalis (dabar Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 5 dalis ir 72 straipsnio 6 dalis)“

Santrauka – 2017 m. gruodžio 7 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

1. Europos Sąjungos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Tarnybai skirtas nurodymas – Netaikymas

   (SESV 266 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 6 dalis)

2. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus gerą vardą turinčio prekių ženklo savininko protestas – Ankstesnio gerą vardą turinčio prekių ženklo apsauga, kurios taikymas išplėstas nepanašioms prekėms arba paslaugoms – Sąlygos – Nesąžiningas pasinaudojimas ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu – Ankstesnio prekių ženklo skiriamajam požymiui ar geram vardui padaryta žala – Vertinimo kriterijai

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis)

3. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus gerą vardą turinčio prekių ženklo savininko protestas – Ankstesnio gerą vardą turinčio prekių ženklo apsauga, kurios taikymas išplėstas nepanašioms prekėms arba paslaugoms – Įrodymai, kuriuos turi pateikti savininkas – Nehipotetinė naudojimosi ar pakenkimo galimybė ateityje

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis)

4. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai – Išimtis – Skiriamojo požymio įgijimas dėl naudojimo – Prekių ženklas, naudojamas kaip įregistruoto prekių ženklo dalis ar kartu su juo

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalis)

5. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus gerą vardą turinčio prekių ženklo savininko protestas – Ankstesnio gerą vardą turinčio prekių ženklo apsauga, kurios taikymas išplėstas nepanašioms prekėms arba paslaugoms – Įrodymai, kuriuos turi pateikti savininkas – Nehipotetinė naudojimosi ar pakenkimo galimybė ateityje – Naudojimas už Sąjungos ribų

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis)

6. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus gerą vardą turinčio prekių ženklo savininko protestas – Ankstesnio gerą vardą turinčio prekių ženklo apsauga, kurios taikymas išplėstas nepanašioms prekėms arba paslaugoms – Vaizdinis prekių ženklas „Master“ ir vaizdiniai prekių ženklai „Coca-Cola“ ir C

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis)

7. Europos Sąjungos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo kontrolė – Faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo kontrolė

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 2 dalis)

8. Europos Sąjungos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Apeliacija apeliacinėse tarybose – Apeliacinių tarybų kompetencija – Naujas išsamus nagrinėjimas iš esmės

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 34, 35 punktus)

2.  Iš Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 8 straipsnio 5 dalies matyti, kad ši dalis gali būti taikoma, kai tenkinamos šios sąlygos: pirma, prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra tapatūs arba panašūs; antra, ankstesnis prekių ženklas, kuriuo remiamasi pateikiant protestą, turi gerą vardą; trečia, yra pavojus, kad be rimtos priežasties naudojant prašomą įregistruoti prekių ženklą bus nesąžiningai įgytas pranašumas dėl ankstesnio prekių ženklo išskirtinumo ar gero vardo arba tokiam išskirtinumui ar geram vardui bus pakenkta. Šios sąlygos yra kumuliacinės ir nesant nors vienos iš jų minėta teisės nuostata netaikoma.

   Dėl trečiosios sąlygos reikia priminti, kad nesąžiningas pasinaudojimas ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu, be kita ko, nustatomas tuo atveju, kai remiamasi gerą vardą turinčiu prekių ženklu ir piktybiškai juo naudojamasi, taigi, į tai daroma nuoroda vartojant sąvoką „parazitavimo rizika“. Kitaip tariant, yra pavojus, kad gerą vardą turinčio prekių ženklo reputacija arba juo perteikiamos savybės perkeliamos prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimoms prekėms, todėl prekyba jomis palengvėja dėl tokio susiejimo su gerą vardą turinčiu ankstesniu prekių ženklu.

   Siekiant nustatyti, ar naudojant žymenį nesąžiningai naudojamasi prekių ženklo skiriamuoju požymiu arba jo geru vardu, reikia atlikti visapusį vertinimą, atsižvelgiant į visus svarbius konkretaus atvejo veiksnius, prie kurių priskiriami prekių ženklo gero vardo stiprumas ir skiriamojo požymio laipsnis, prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnis bei atitinkamų prekių ar paslaugų rūšis ir artimumo laipsnis. Kalbant apie prekių ženklo gero vardo stiprumą ir skiriamojo požymio laipsnį, pažymėtina, jog Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad juo ryškesnis ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis ir geresnis jo vardas, juo lengviau bus galima pripažinti žalos buvimą. Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad juo greičiau ir labiau žymuo primena prekių ženklą, juo didesnė galimybė, kad dėl žymens naudojimo dabar arba ateityje yra arba bus nesąžiningai pasinaudota ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu arba jiems kenkiama.

   (žr. 64–66 punktus)

3.  Ankstesnio prekių ženklo savininkas, kuris remiasi Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 8 straipsnio 5 dalimi, turi pateikti įrodymų, kad naudojant vėlesnį prekių ženklą pakenkiama jo ankstesnio prekių ženklo skiriamajam požymiui arba geram vardui. Šiuo tikslu ankstesnio prekių ženklo savininkas neturi įrodyti, kad konkrečiai ir realiai kenkiama jo prekių ženklui, kaip tai matyti iš šios nuostatos formuluotės kaip numatančios galimybę. Iš tikrųjų, jeigu numatoma, kad tokia žala atsiras dėl to, jog vėlesnio prekių ženklo savininkas naudosis savo prekių ženklu, ankstesnio prekių ženklo savininkas neturėtų privalėti laukti realaus jos atsiradimo, kad galėtų uždrausti prekių ženklo naudojimą. Vis dėlto ankstesnio prekių ženklo savininkas privalo įrodyti, kad yra veiksnių, leidžiančių daryti išvadą, jog egzistuoja rimta kenkimo ateityje galimybė arba, kitaip tariant, pateikti įrodymų, leidžiančių prima facie padaryti išvadą, kad egzistuoja ne hipotetinė galimybė ateityje nesąžiningai pasinaudoti ar pakenkti.

   Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis reiškia, kad turi būti atlikta numanoma ateityje kilsiančio nehipotetinio parazitavimo rizikos Sąjungoje analizė, paremta šiuo metu turimais duomenimis, ir neturi būti nustatyta šiuo metu Sąjungoje egzistuojančio parazitavimo. Nors susilpninimo pavojus (būtent pavojus, kad bus pakenkta ankstesnių prekių ženklų skiriamajam požymiui) reiškia, kad turi būti įrodyta, jog pasikeis prekių ar paslaugų, kurioms ankstesnis prekių ženklas registruotas, vidutinių vartotojų ekonominis elgesys dėl vėlesnio prekių ženklo naudojimo, arba rimtą galimybę, kad toks pasikeitimas įvyks ateityje, tokių įrodymų nereikalaujama pateikti parazitavimo rizikos, t. y. pavojaus, kad bus nesąžiningai pasinaudota ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu arba geru vardu, atveju. Apskritai parazitavimo rizika vertinama atsižvelgiant į vėlesniu prekių ženklu, o ne ankstesniu prekių ženklu žymimų prekių ir paslaugų vidutinį vartotoją, kai tai, kas uždrausta, yra nauda, kurią iš šio prekių ženklo gauna vėlesnio prekių ženklo savininkas.

   Pagal suformuotą jurisprudenciją parazitavimo rizikos, kaip ir susilpninimo ar pakenkimo geram vardui rizikos, buvimas gali būti konstatuotas, be kita ko, remiantis tikimybių analize grindžiamomis loginėmis išvadomis, o ne paprastomis prielaidomis, ir atsižvelgiant į įprastą praktiką atitinkamoje verslo srityje, taip pat į visas kitas bylos aplinkybes.

   Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad atliekant visapusį vertinimą, ar buvo nesąžiningai naudojamasi ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu arba jo geru vardu, reikia visų pirma atsižvelgti į tai, kad naudojant pakuotes ir buteliukus, panašius į imituojamų kvepalų pakuotes ir buteliukus, reklaminiais tikslais siekiama naudotis prekių ženklų, kuriais pažymėti parduodami šie kvepalai, skiriamuoju požymiu ir geru vardu. Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad jeigu trečioji šalis, naudodama žymenį, panašų į gerą vardą turintį prekių ženklą, ketina pasinaudoti pastarojo sėkme, kad gautų naudos iš jo patrauklumo, reputacijos ir prestižo, taip pat be jokios finansinės kompensacijos ir nedėdama pastangų šiuo atžvilgiu pasipelnyti iš prekių ženklo savininko komercinių pastangų šio prekių ženklo įvaizdžiui sukurti ir išlaikyti, jį naudojant gaunama nauda turi būti laikoma nesąžiningai gauta dėl to prekių ženklo skiriamojo požymio ar jo gero vardo.

   Galiausiai Bendrasis Teismas ne kartą nurodė, kad įmanoma, be kita ko, protesto, kuris grindžiamas prekių ženklu, turinčiu išskirtinai gerą vardą, atveju, kad ne hipotetinė galimybė, jog ateityje prašomas įregistruoti prekių ženklas pakenks ankstesniam prekių ženklui arba juo nesąžiningai bus pasinaudota, yra tokia akivaizdi, kad nėra būtinybės protestą pareiškusiam asmeniui dėl to nurodyti kitą faktinę aplinkybę arba ją įrodyti.

   (žr. 67–70, 102, 106 punktus)

4.  Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad prekių ženklo skiriamojo požymio įgijimo dėl naudojimo ir prekių ženklo išlaikymo įrodžius naudojimą iš tikrųjų kontekste paprastai sąvoka prekių ženklo „naudojimas“ pagal šio žodžio prasmę apima ir šio prekių ženklo savarankišką naudojimą, ir jo naudojimą kaip kito prekių ženklo sudedamosios dalies ar kartu su tuo kitu prekių ženklu. Teisingumo Teismas taip pat patikslino, kad įregistruotas prekių ženklas, kuris yra naudojamas tik kaip sudėtinio prekių ženklo sudedamoji dalis ar kartu su kitu prekių ženklu, ir toliau turi būti suvokiamas kaip nagrinėjamos prekės kilmės nuoroda.

   (žr. 75 punktą)

5.  Prekių ženklų teisėje teritorialumo principas reiškia, kad prekių ženklo teikiama apsauga nustatoma pagal valstybės ar valstybių sąjungos, kur prašoma tokio prekių ženklo apsaugos, teisėje nustatytas sąlygas Reikia patikslinti, kad teritorialumo principas taip pat reiškia, kad valstybės arba valstybių sąjungos teismas taip pat turi dalinę arba visą kompetenciją nagrinėti tokioje valstybėje arba valstybių sąjungoje (išskyrus trečiąsias valstybes) atliktus ar grėsusius pažeidimus.

   Prekių ženklų teisėje teritorialumo principas nereiškia, kad atmestina galimybė atsižvelgti į prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimo veiksmus už Europos Sąjungos ribų siekiant pagrįsti loginę išvadą dėl tikėtino Sąjungoje prašomo įregistruoti prekių ženklo komercinio naudojimo tam, kad būtų patvirtinta, jog Sąjungoje bus nesąžiningai pasinaudota ankstesnio Europos Sąjungos prekių ženklo geru vardu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 8 straipsnio 5 dalį.

   Taigi, konkretaus naudojimo bet kur pasaulyje įrodymai gali pateikti informacijos apie būdą, kuriuo prašomas įregistruoti prekių ženklas gali būti naudojamas Sąjungoje, todėl toks naudojimas už Sąjungos ribų gali leisti nustatyti, ar naudojant prašomą įregistruoti prekių ženklą gali būti nesąžiningai pasinaudota ankstesnių prekių ženklų geru vardu.

   Todėl remiantis Europos Sąjungos prekių ženklo paraiška galima daryti loginę išvadą, kad jos savininkas ketina prekiauti savo prekėmis arba teikti savo paslaugas Sąjungoje.

   (žr. 81, 88, 95, 96 punktus)

6.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 92–108 punktus)

7.  Pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 65 straipsnio 2 dalį (dabar – Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 2 dalis) Bendrasis Teismas turi įvertinti Tarnybos apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumą, patikrindamas, kaip šios taikė Sąjungos teisę, ir atsižvelgdamas, be kita ko, į minėtoms taryboms nurodytas faktines aplinkybes. Taigi, remdamasis minėtu straipsniu, atsižvelgiant į tai, kaip jį aiškino Teisingumo Teismas, Bendrasis Teismas gali atlikti visapusišką Tarnybos apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo kontrolę, kad nustatytų, ar šios apeliacinės tarybos teisiniu požiūriu teisingai įvertino ginčo aplinkybes arba, ar minėtoms apeliacinėms taryboms pateiktų faktinių aplinkybių vertinimas nėra klaidingas.

   Iš tikrųjų, kai Bendrasis Teismas turi įvertinti Tarnybos apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumą, jam neprivalomas šios tarybos klaidingai atliktas faktinių aplinkybių vertinimas tiek, kiek jis yra išvadų, kurių teisėtumas ginčijamas Bendrajame Teisme, dalis.

   (žr. 110, 111 punktus)

8.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 115 punktą)