Byla C‑630/16

Anstar Oy pradėta byla

(Helsingin hallinto-oikeus prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos – Darnusis standartas EN 1090–1:2009+A1:2011 – Europos standartizacijos komiteto (CEN) pagal Europos Komisijos įgaliojimą priimto standarto taikymo srities nustatymo kriterijai – Pakabinimo dalys, skirtos būti tvirtinamos į nesukietėjusį betoną ir fasado plokštėms ir mūro atramoms sujungti su pastatų karkasu“

Santrauka – 2017 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai–Teisingumo Teismo jurisdikcija–Institucijų priimti aktai–Pagal reglamentą priimtas ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas darnusis techninis standartas–Įtraukimas–Ribos–Produktui taikytino techninio standarto nustatymas

   (SESV 267 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 305/2011 2 straipsnio 11 punktas)

2. Teisės aktų derinimas–Statybos produktai–Reglamentas Nr. 305/2011–Darnieji standartai–Taikymo sritis–Nustatymo kriterijai

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 305/2011 17 straipsnio 1 ir 5 dalys)

3. Teisės aktų derinimas–Statybos produktai–Reglamentas Nr. 305/2011–Darnieji standartai–EN 1090-1:2009+A1:2011, skirtas plieninėms ir aliumininėms konstrukcijoms–Taikymo sritis–Pakabinimo dalys, skirtos būti tvirtinamos į nesukietėjusį betoną–Įtraukimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 305/2011)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 32, 33 punktus)

2.  Todėl siekiant išaiškinti standartą EN 1090-1:2009+A1:2011 visų pirma reikia remtis jo turiniu, įskaitant jo priedus, dėl jo taikymo srities.

   Antra, darnųjį standartą reikia aiškinti atsižvelgiant į įgaliojimą, kuriuo remiantis šis standartas priimtas. Pagal Reglamento Nr. 305/2011 17 straipsnio 1 dalį darniuosius standartus rengia Direktyvos 98/34 I priede išvardytos Europos standartizacijos institucijos remdamosi prašymais, kuriuos teikia Komisija. Pagal šio reglamento 17 straipsnio 5 dalį Komisija vertina šių Europos standartizacijos institucijų nustatytų darniųjų standartų atitiktį atitinkamiems įgaliojimams. Vadinasi, darniojo standarto taikymo sritis negali būti aiškinama plačiau nei įgaliojimo, pagal kurį šis standartas priimtas.

   Trečia, kai, kaip pagrindinėje byloje, produktas gali patekti į kelių darniųjų techninių specifikacijų taikymo sritį, pirmiausia reikia išnagrinėti, ar naujausiu standartu nebuvo panaikintas ankstesnis standartas. Taigi, jeigu darniajame standarte aiškiai nenurodyta, kad juo siekiama pakeisti kitą darnųjį standartą arba vieną ar kelis Europos techninius vertinimus, šios darniosios techninės specifikacijos galioja toliau ir yra specialūs leidžiantys nukrypti teisės aktai.

   Ketvirta, dėl orientacinių dokumentų, paskelbtų nacionalinių ir tarptautinių standartizacijos institucijų, reikia nurodyti, kad net jeigu tokiuose dokumentuose bandoma nustatyti darniųjų standartų, kurių nuorodas paskelbė Komisija, taikymo sritį, jie negali būti teisiškai privalomi aktai Sąjungos teisės sistemoje. Vadinasi, šie dokumentai neturi įtakos aiškinant darnųjį standartą ir nėra privalomi nacionaliniams teismams, net jeigu jie gali būti naudinga gairė įgyvendinant šį standartą.

   (žr. 34–36, 38, 40, 44 punktus)

3.  Standartas EN 1090‑1:2009+A1:2011 „Plieninių ir aliumininių konstrukcijų darbų atlikimas. 1 dalis. Konstrukcinių komponentų atitikties įvertinimo reikalavimai“ turi būti aiškinamas taip, kad produktai, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, skirti būti tvirtinami į nesukietėjusį betoną, patenka į jo taikymo sritį, jeigu turi struktūrinę funkciją, t. y. jų pašalinimas iš konstrukcijos iš karto sumažintų jos atsparumą. Taigi laikančiosios dalies funkcija visoje konstrukcinio gaminio struktūroje turi būti esminė.

   (žr. 48, 49 punktus ir rezoliucinę dalį)