Byla C‑585/16

Serin Alheto

prieš

Zamestnik-predsedatel na Darzhavna agentsia za bezhantsite

(Administrativen sad Sofia-grad prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra prieglobsčio ir papildomos apsaugos politika – Trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų reikalavimai – Direktyva 2011/95/ES – 12 straipsnis – Pabėgėlio statuso nesuteikimas – Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) įregistruoti asmenys – Palestinos pabėgėlio „pirmoji prieglobsčio šalis“ UNRWA veiklos teritorijoje – Bendra tarptautinės apsaugos suteikimo tvarka – Direktyva 2013/32/ES – 46 straipsnis – Teisė į veiksmingą teisinę gynybą – Išsamus ir ex nunc nagrinėjimas – Pirmosios instancijos teismo įgaliojimų apimtis – Teismo atliekamas tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas – Nepriimtinumo pagrindų nagrinėjimas“

Santrauka – 2018 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1. Institucijų aktai – Direktyvos – Valstybių narių atliekamas įgyvendinimas – Nacionalinės teisės nuostatos, patenkančios į direktyvos taikymo sritį – Iki direktyvos priėmimo galiojusios nacionalinės teisės nuostatos, galinčios užtikrinti nacionalinės teisės atitiktį jai – Įtraukimas

2. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2011/95 – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra – UNRWA įregistruoto asmens pateiktas prašymas – Pareiga įvertinti, ar toks asmuo naudojasi veiksminga UNRWA apsauga ar parama

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punktas ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 10 straipsnio 2 dalis)

3. Institucijų aktai – Direktyvos – Poveikis – Valstybės narės neužtikrintas įgyvendinimas – Privačių asmenų teisė remtis direktyva – Sąlygos

   (SESV 288 straipsnio trečia pastraipa)

4. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83 – Direktyva 2011/95 – Pabėgėlio statuso suteikimo sąlygos – Asmuo, kuris naudojasi kurios nors Jungtinių Tautų institucijos, išskyrus Pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą, apsauga ar pagalba – Pabėgėlio statuso nesuteikimas – Minėtos pagalbos nutrūkimas – Tiesioginis veikimas – Perkėlimas – Taikymas savo iniciatyva

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punktas; Tarybos direktyvos 2004/83 12 straipsnio 1 dalies a punktas)

5. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Pažodinis, sisteminis ir teleologinis aiškinimas

6. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2011/95 – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Skundas dėl sprendimo, priimto dėl tarptautinės apsaugos prašymo – Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę – Pareiga išnagrinėti faktines ir teisines aplinkybes – Apimtis – Asmuo, kuris naudojasi kurios nors Jungtinių Tautų institucijos, išskyrus Pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą, apsauga ar pagalba

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punktas ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalis)

7. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Skundas dėl sprendimo, priimto dėl tarptautinės apsaugos prašymo – Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę – Pareiga išnagrinėti faktines ir teisines aplinkybes – Apimtis – Tarptautinės apsaugos prašymo nepriimtinumo pagrindai – Įtraukimas – Sąlygos

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 33 straipsnio 2 dalis ir 46 straipsnio 3 dalis)

8. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra – Pirmosios prieglobsčio šalies koncepcija – Pareiškėjas, besinaudojantis šalyje pakankama apsauga kitokiu pagrindu, nei dėl pabėgėlio statuso – Sąvoka – UNRWA įregistruoti asmenys – Įtraukimas – Sąlygos

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 35 straipsnio pirmos pastraipos b punktas )

9. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo procedūros – Direktyva 2013/32 – Skundas dėl sprendimo, priimto dėl tarptautinės apsaugos prašymo – Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę – Pirminio sprendimo panaikinimas – Bendrų procedūrinių normų, reglamentuojančių kompetenciją priimti naują sprendimą, nebuvimas – Pareiga priimti naują sprendimą per trumpą terminą

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 77 punktą)

2.  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 12 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 10 straipsnio 2 dalimi, reikia aiškinti taip, kad nagrinėjant Jungtinių Tautų paramos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) įregistruoto asmens pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą reikia įvertinti, ar toks asmuo naudojasi veiksminga šios agentūros apsauga ar parama, su sąlyga, kad toks prašymas nebuvo atmestas kaip nepriimtinas arba remiantis kita pabėgėlio statuso nesuteikimo sąlyga nei įtvirtinta Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto pirmame sakinyje.

   (žr. 90 punktą, rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 98 punktą)

4.  2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 12 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį ir Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto antrą sakinį reikia aiškinti taip, kad:

   –	pagal juos draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriame nenustatyta juose įtvirtinta pabėgėlio statuso nesuteikimo sąlygos taikymo nutraukimo sąlyga arba kuriuo ši sąlyga perkelta netinkamai,

   –	jie yra tiesiogiai veikiantys,

   –	jie gali būti taikomi, net jeigu tarptautinės apsaugos prašytojas aiškiai jais nesirėmė.

   (žr. 101 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)

5.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 108 punktą)

6.  Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalį, siejamą su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad valstybės narės teismas, kaip pirmoji instancija nagrinėjantis skundą, pateiktą dėl tarptautinės apsaugos prašymo priimto sprendimo, turi išnagrinėti tiek faktines ir teisines aplinkybes, kaip antai Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo prašytojo situacijai klausimą, į kurias tokį sprendimą priėmusi institucija atsižvelgė ar būtų galėjusi atsižvelgti, tiek aplinkybes, susiklosčiusias po to, kai toks sprendimas priimtas.

   Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tam, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės, kurioms ši direktyva privaloma, turi užtikrinti, kad teismas, kuriam apskųstas sprendimas dėl tarptautinės apsaugos prašymo, atliktų išsamų ir ex nunc faktinių ir teisinių aplinkybių nagrinėjimą, įskaitant – atitinkamais atvejais – tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimą pagal Direktyvą 2011/95. Terminas „ex nunc“ reiškia, kad teismas turi pareigą atlikti vertinimą, kuriame prireikus būtų atsižvelgta į naujas aplinkybes, susiklosčiusias po to, kai buvo priimtas sprendimas, dėl kurio vėliau paduotas skundas. Iš esmės toks vertinimas suteikia galimybę išnagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą išsamiai, nesant poreikio grąžinti bylą sprendžiančiajai institucijai. Savo ruožtu būdvardis „išsamus“, vartojamas Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalyje, patvirtina, kad teismas turi išnagrinėti tiek aplinkybes, į kurias sprendžiančioji institucija atsižvelgė ar būtų galėjusi atsižvelgti, tiek į aplinkybes, kurios susiklostė šiai institucijai priėmus sprendimą. Žodžių junginys „atitinkamais atvejais“, vartojamas sakinio dalyje „įskaitant, atitinkamais atvejais, [tarptautinės apsaugos poreikių] nagrinėjimą pagal [Direktyvą 2011/95]“, kaip per teismo posėdį nurodė Komisija, reiškia, kad teismui tenkantis išsamus ir ex nunc nagrinėjimas nebūtinai turi apimti tik tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimą iš esmės, taigi jis gali nagrinėti ir tarptautinės apsaugos prašymo priimtinumo klausimą, jeigu laikantis Direktyvos 2013/32 33 straipsnio 2 dalies tai leidžiama pagal nacionalinę teisę.

   (žr. 106, 111–113, 115, 118 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

7.  Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalį, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad faktinių ir teisinių aplinkybių išsamaus ir ex nunc nagrinėjimo reikalavimas gali apimti ir tarptautinės apsaugos prašymo nepriimtinumo pagrindų, nurodytų šios direktyvos 33 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjimą, jeigu tai leidžiama pagal nacionalinę teisę; jeigu skundą nagrinėjantis teismas ketina išnagrinėti nepriimtinumo pagrindą, kurio sprendžiančioji institucija nenagrinėjo, jis turi apklausti prašytoją, kad pastarasis asmeniškai ta kalba, kurią moka, galėtų pareikšti nuomonę dėl tokio pagrindo taikymo jo konkrečioje situacijoje.

   (žr. 130 punktą, rezoliucinės dalies 4 punktą)

8.  Direktyvos 2013/32 35 straipsnio pirmos pastraipos b punktą reikia aiškinti taip, kad Jungtinių Tautų paramos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) įregistruotas asmuo, kuris naudojasi šios agentūros veiksminga apsauga arba parama trečiojoje šalyje, kuri nėra jo įprastinė gyvenamoji vieta, bet patenka į šios agentūros veiklos teritoriją, laikytinas besinaudojančiu pakankama apsauga šioje trečiojoje šalyje, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu ši šalis:

   –	įsipareigoja priimti suinteresuotąjį asmenį, kuris išvyko iš jos teritorijos, kad prašytų tarptautinės apsaugos Europos Sąjungoje, ir

   –	pripažįsta UNRWA teikiamą pagalbą ar paramą ir paiso negrąžinimo principo, taip suteikdama suinteresuotajam asmeniui galimybę saugiai ir oriai gyventi jos teritorijoje tol, kol išliks tokia būtinybė dėl jo įprastinėje gyvenamoje vietoje kylančios grėsmės.

   (žr. 143 punktą, rezoliucinės dalies 5 punktą)

9.  Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalis, siejama su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad ja neįtvirtinamos bendros procedūrinės normos, reglamentuojančios kompetenciją priimti naują sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo po to, kai teismas, išnagrinėjęs skundą, panaikina dėl tokio prašymo priimtą pirminį sprendimą. Vis dėlto, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti šios direktyvos 46 straipsnio 3 dalies veiksmingą poveikį ir veiksmingą teisinę gynybą pagal Chartijos 47 straipsnį, būtina, kad grąžinus bylą nagrinėti šios direktyvos 2 straipsnio f punkte nurodytai kvaziteisminei ar administracinei institucijai naujas sprendimas būtų priimtas per trumpą laiką ir atitiktų teismo sprendime dėl panaikinimo nurodytą vertinimą.

   Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalyje nurodytas tik skundo „nagrinėjimas“ ir juo nereglamentuojami galimo sprendimo, dėl kurio šis skundas pateiktas, panaikinimo padariniai. Vis dėlto Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalis visiškai netektų veiksmingo poveikio, jeigu paskelbus sprendimą, priimtą pirmosios instancijos teismui išsamiai ir ex nunc įvertinus prašytojo tarptautinės apsaugos poreikius pagal Direktyvą 2011/95, kaip to reikalaujama pagal šią nuostatą, minėta institucija galėtų priimti sprendimą, prieštaraujantį šiam vertinimui, arba nesiimtų veiksmų ilgą laikotarpį, dėl ko padidėtų naujų aplinkybių, reikalaujančių vertinimo atsižvelgiant į esamą situaciją, atsiradimo rizika.

   (žr. 145, 147, 149 punktus, rezoliucinės dalies 6 punktą)