Byla C‑510/16

Carrefour Hypermarchés ir kt.

prieš

Ministre des Finances et des Comptes publics

(Conseil d’État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Valstybės pagalba – SESV 108 straipsnio 3 dalis – Reglamentas (EB) Nr. 794/2004 – Pagalbos schemos, apie kurias pranešta – 4 straipsnis – Esamos pagalbos keitimas – Iš mokesčių, kuriais finansuojamos pagalbos schemos, gautų pajamų reikšmingas padidėjimas, palyginti su Komisijai praneštomis prognozėmis – 20 % pradinio biudžeto riba)

Santrauka – 2018 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Valstybių teikiama pagalba – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis – Mokesčiai kaip pagalbos schemų finansavimo būdas – Nacionalinių valdžios institucijų vykdomas pažeidžiant Sąjungos teisę surinktų mokesčių grąžinimas – Įtraukimas

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis ir SESV 108 straipsnio 3 dalis)

2. Valstybių teikiama pagalba – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis – Mokesčiai kaip pagalbos schemų finansavimo būdas – Įtraukimas – Sąlyga – Privalomas paskirties ryšys tarp mokesčio ir pagalbos – Vertinimo kriterijai – Iš mokesčio gaunamų pajamų skyrimas tik pagalbai – Suteikiamos pagalbos dydžio nustatymas pagal kriterijus neatsižvelgiant į asignuotas mokestines pajamas – Nacionalinio teismo vertinimas

   (SESV 107 ir 108 straipsniai)

3. Valstybių teikiama pagalba – Esama ir nauja pagalba – Sąvoka – Priemonės, kuriomis padidinamas leistų pagalbos schemų, finansuojamų iš mokesčių gaunamomis pajamomis, pradinis biudžetas – Sąvoka – Biudžeto padidėjimas mažiau nei 20 % – Neįtraukimas

   (SESV 107 straipsnis ir SESV 108 straipsnio 1 ir 3 dalys; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio c punktas; Komisijos reglamento Nr. 794/2004 4 straipsnio 1 dalis)

4. Valstybių teikiama pagalba – Esama ir nauja pagalba – Sąvoka – Priemonės, kuriomis padidinamas leistų pagalbos schemų, finansuojamų iš mokesčių gaunamomis pajamomis, pradinis biudžetas – Pradinis pagalbos schemos biudžetas – Sąvoka – Aiškinimas atsižvelgiant į bendrinę kalbą, priemonės kontekstą ir teisės aktų tikslus – Iš mokesčių gaunamų pajamų atidavimas institucijai, atsakingai už pagalbos schemų įgyvendinimą

   (SESV 107 straipsnis ir SESV 108 straipsnio 1 ir 3 dalys; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio c punktas; Komisijos reglamento Nr. 794/2004 4 straipsnio 1 dalis)

5. Valstybių teikiama pagalba – Esama ir nauja pagalba – Sąvoka – Priemonės, kuriomis padidinamas leistų pagalbos schemų, finansuojamų iš mokesčių gaunamomis pajamomis, pradinis biudžetas – Biudžeto padidėjimas daugiau nei 20 % – Vertinimas atsižvelgiant į pagalbos schemoms asignuotas pajamas

   (SESV 107 straipsnis ir SESV 108 straipsnio 1 ir 3 dalys; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio c punktas; Komisijos reglamento Nr. 794/2004 4 straipsnio 1 dalis)

6. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima laikyti suderinama su bendrąja rinka – Komisijos sprendimas patvirtinti pagalbos schemas – Siaurinamasis aiškinimas – Apimtis – Atsižvelgimas ne tik į sprendimo tekstą, bet ir į pranešimo turinį – Valstybės narės pranešimo rašte nurodytas biudžetas

   (SESV 107 straipsnio 3 dalis)

7. Valstybių teikiama pagalba – Esama ir nauja pagalba – Priemonės, kuriomis padidinamas leistų pagalbos schemų, finansuojamų iš mokesčių gaunamomis pajamomis, pradinis biudžetas – Pripažinimas nauja pagalba – Teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai – Poveikio nebuvimas

   (SESV 108 straipsnio 3 dalis)

8. Valstybių teikiama pagalba – Esama ir nauja pagalba – Sąvoka – Priemonės, kuriomis padidinamas leistų pagalbos schemų, finansuojamų iš mokesčių gaunamomis pajamomis, pradinis biudžetas – Pradinio leisto biudžeto padidėjimas daugiau nei 20 % – Apskaičiavimo taisyklės – Vertinimas atsižvelgiant į pagalbos schemoms asignuotas pajamas – Dalies iš mokesčių gautų pajamų pervedimas į rezervą, jų nereasignavus kitiems tikslams nei pagalba – Poveikio nebuvimas – Pervedimas į bendrą valstybės biudžetą – Nacionalinio teismo atliekamas nagrinėjimas – Pareiga pranešti

   (SESV 108 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio c punktas; Komisijos reglamento Nr. 794/2004 4 straipsnio 1 dalis)

1.  Pirmiausia reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad mokesčiai neįeina į Sutarties nuostatų dėl valstybės pagalbos taikymo sritį, nebent jie būtų kokios nors pagalbos priemonės finansavimo būdas ir kartu būtų sudedamoji šios priemonės dalis. Kai pagalbos finansavimo mokesčiu būdas yra pagalbos priemonės sudedamoji dalis, dėl nacionalinės valdžios institucijų SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje įtvirtinto draudimo įgyvendinti pažeidimo kylančios pasekmės taip pat taikomos ir šiam pagalbos priemonės aspektui, todėl nacionalinės valdžios institucijos iš principo privalo grąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktus mokesčius (šiuo klausimu žr. 2005 m. sausio 13 d. Sprendimo Streekgewest, C‑174/02, EU:C:2005:10, 16, 24 ir 25 punktus; 2005 m. spalio 27 d. Sprendimo Distribution Casino France ir kt., C‑266/04–C‑270/04, C‑276/04 ir C‑321/04–C‑325/04, EU:C:2005:657, 35 punktą; 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Laboratoires Boiron, C‑526/04, EU:C:2006:528, 43 punktą ir nurodytą teismo praktiką ir 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo DTS Distribuidora de Televisión Digital / Komisija, C‑449/14 P, EU:C:2016:848, 65 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

   (žr. 14 punktą)

2.  Reikia priminti, kad, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, tam, kad mokestį būtų galima laikyti sudedamąja pagalbos priemonės dalimi, atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose turi būti nustatytas privalomas paskirties ryšys tarp mokesčio ir pagalbos, t. y. iš mokesčio surinktos pajamos turi būti būtinai asignuojamos pagalbai finansuoti ir daryti tiesioginę įtaką pagalbos dydžiui, o dėl šios priežasties – šios pagalbos suderinamumo su vidaus rinka vertinimui (2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/14, EU:C:2016:848, 99 punktas ir jurisprudencija ir 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo DTS Distribuidora de Televisión Digital / Komisija, C‑449/14 P, EU:C:2016:848, 68 punktas).

   Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tais atvejais, kai institucija, įgaliota skirti iš mokesčio finansuojamą pagalbą, turi diskreciją iš to mokesčio gaunamas pajamas asignuoti kitoms priemonėms nei tos, kurios turi visus pagalbos, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, požymius, tai gali rodyti, kad neegzistuoja privalomas paskirties ryšys tarp mokesčio ir pagalbos. Kai turima tokia diskrecija, iš mokesčio gaunamos pajamos negali tiesiogiai turėti įtakos šios pagalbos gavėjams teikiamos naudos dydžiui. Tačiau toks privalomas paskirties ryšys tarp mokesčio ir pagalbos gali egzistuoti tada, kai visos iš mokesčio gaunamos pajamos yra išimtinai skiriamos tik pagalbai, net jei jos yra skirtingų rūšių (šiuo klausimu žr. 2005 m. sausio 13 d. Sprendimo Pape, C‑175/02, EU:C:2005:11, 16 punktą; 2005 m. spalio 27 d. Sprendimo Distribution Casino France ir kt., C‑266/04–C‑270/04, C‑276/04 ir C‑321/04–C‑325/04, EU:C:2005:657, 55 punktą ir 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/14, EU:C:2016:848, 102 ir 104 punktus).

   Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tokio privalomo paskirties ryšio tarp mokesčio ir pagalbos gali nebūti tada, kai suteikiamos pagalbos dydis nustatomas pagal objektyvius kriterijus, neatsižvelgiant į asignuotas mokestines pajamas, ir jam taikoma įstatymu nustatyta absoliuti riba (2005 m. spalio 27 d. Sprendimo Distribution Casino France ir kt., C‑266/04–C‑270/04, C‑276/04 ir C‑321/04–C‑325/04, EU:C:2005:657, 55 punktą).

   Teisingumo Teismas, be kita ko, yra nusprendęs, kad privalomas paskirties ryšys tarp mokesčio ir pagalbos neegzistuoja tada, kai teikiamos pagalbos dydis nustatomas pagal kriterijus, nesusijusius su asignuotomis mokestinėmis lėšomis, ir kai nacionalinėje teisėje yra numatyta, kad šias lėšas skyrus pagalbai susidaręs likutis turi būti pervedamas arba į rezervo fondą, arba į valstybės biudžetą, ir, be to, toms pajamoms yra taikoma absoliuti riba, todėl bet koks likutis taip pat yra pervedamas į bendrą valstybės biudžetą (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo DTS Distribuidora de Televisión Digital / Komisija, C‑449/14 P, EU:C:2016:848, 70–72 punktus).

   Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas, atsižvelgęs į šio sprendimo 16–22 punktuose nurodytus dalykus, turi patikrinti savo prielaidos, jog trys mokesčiai atitinkamu laikotarpiu buvo sudedamoji pagrindinėje byloje nagrinėjamos pagalbos schemos dalis, pagrįstumą. Tas teismas konkrečiai turi išnagrinėti, ar dalies CNC pajamų pervedimas į rezervą reiškė tos sumos reasignavimą kitai priemonei, kuri neturi jokių pagalbos, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, požymių, ir įvertinti, kokį poveikį dalies šių pajamų pervedimas per atitinkamą laikotarpį į bendrą valstybės biudžetą galėtų turėti privalomo paskirties ryšio tarp mokesčio ir pagalbos egzistavimui.

   (žr. 19–23 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 25, 26 punktus)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 27–35 punktus)

5.  Toks pajamų iš mokesčių, kuriais finansuojamos kelios pagalbos schemos, apie kurias pranešta, padidėjimas, palyginti su Komisijai pateiktomis prognozėmis, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, yra esamos pagalbos pakeitimas, kaip jis suprantamas pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles, 1 straipsnio c punktą ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, 4 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, atsižvelgiant į SESV 108 straipsnio 3 dalį, nebent toks padidėjimas neviršija pastarojo reglamento 4 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje numatytos 20 % ribos.

   Ši riba tokioje situacijoje, kokia susiklostė pagrindinėje byloje, turi būti vertinama atsižvelgiant ne į faktiškai skirtą pagalbą, bet į toms pagalbos schemoms asignuotas pajamas.

   (žr. 36–60 punktus ir rezoliucinę dalį)

6.  Šiuo klausimu reikia priminti, kad Komisijos sprendimai, kuriais patvirtinama pagalbos schema, kaip nukrypimai nuo SESV 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bendrojo valstybės pagalbos nesuderinamumo su bendrąja rinka principo, turi būti aiškinami griežtai (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑277/00, EU:C:2004:238, 20 ir 24 punktus ir 2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Nuova Agricast ir Cofra / Komisija, C‑67/09 P, EU:C:2010:607, 74 punktą).

   Be to, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, aiškinant tokius Komisijos sprendimus reikia nagrinėti ne tik jų tekstą, bet ir remtis atitinkamos valstybės narės atliktu pranešimu (šiuo klausimu žr. 2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo Todaro Nunziatina & C., C‑138/09, EU:C:2010:291, 31 punktą; 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Kahla Thüringen Porzellan / Komisija, C‑537/08 P, EU:C:2010:769, 44 punktą ir 2012 m. kovo 22 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑200/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:165, 27 punktą). Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagalbos schemą patvirtinančio sprendimo apimtį iš principo riboja valstybės narės pranešimo rašte nurodytas biudžetas, net jei jis nėra minimas to sprendimo tekste (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 22 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑200/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:165, 26 ir 27 punktus).

   (žr. 37, 38 punktus)

7.  Būtinas teisinio saugumo principo laikymasis taip pat nedraudžia pagalbos schemos biudžeto padidėjimo, palyginti su Komisijos patvirtintu biudžetu, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, laikyti esamos pagalbos pakeitimu, kaip jis suprantamas pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

   Iš Reglamento Nr. 794/2004 4 konstatuojamosios dalies matyti, kad būtent teisinio saugumo sumetimais šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje yra nustatyta konkreti riba, iki kurios pagalbos schemos biudžeto padidėjimas nelaikomas esamos pagalbos pakeitimu. Šioje nuostatoje nustačius gana aukštą 20 % ribą yra užtikrinama saugumo erdvė, kuria yra pakankamai atsižvelgiama į nestabilumus, susijusius su SESV 108 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prevencinės kontrolės taikymu pagalbos schemoms, kurių biudžetas svyruoja, kaip yra pagrindinėje byloje.

   Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad valstybė narė negali remtis teisinio saugumo principu ir nepaisyti jos Komisijai pateiktame pranešime apie pagalbos schemą, nuo kurio priklauso Komisijos sprendimas dėl jos patvirtinimo, nurodytos informacijos, o, priešingai, privalo į ją atsižvelgti ir užtikrinti, kad ta schema būtų įgyvendinama ja remiantis (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Kahla Thüringen Porzellan / Komisija, C‑537/08 P, EU:C:2010:769, 47 punktą).

   Be to, reikia pažymėti, kad šiuo atveju Komisijos dokumente „Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja“, paskelbtame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 246, 2007, p. 1), Prancūzijos valdžios institucijų prognozės dėl pajamų iš trijų mokesčių padidėjimo dėl televizijos paslaugų mokesčio reformos buvo pateiktos kaip pagalbos, kuriai suteiktas leidimas, „biudžetas“. Pagal SESV 108 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prevencinės kontrolės sistemą nei atitinkama valstybė narė, nei pagalbos schema besinaudojantys subjektai negali pagrįstai remtis teisėtais lūkesčiais, kad pagalbą patvirtinančiame sprendime įtvirtintas leidimas galios, jei bus viršytos priemonės aprašymo, esančio Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ribos (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Nuova Agricast et Cofra / Komisija, C‑67/09 P, EU:C:2010:607, 72–74 punktus).

   (žr. 44–47 punktus)

8.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 51–59 punktus)