Byla C‑350/16 P

Salvatore Aniello Pappalardo ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Bendra žuvininkystės politika – Europos Sąjungos deliktinė atsakomybė – Prašymas atlyginti žalą – Reglamentas (EB) Nr. 530/2008 – Europos Komisijos nustatytos nepaprastosios priemonės – Pakankamai sunkus teisės normos pažeidimas – Galimybė remtis šiuo pažeidimu – Nediskriminavimo principas – Res judicata galia“

Santrauka – 2017 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1. Teismo procesas–„Res judicata“ galia–Apimtis–Teisingumo Teismo sprendimas dėl Sąjungos akto galiojimo–Vėlesnis Teisingumo Teismo sprendimas, kuriame nurodoma tiksli pirmojo sprendimo apimtis–Pirmojo Teisingumo Teismo sprendimo „res judicata“ galios paisymas

2. Europos Sąjungos teisė–Principai–Teisėtų lūkesčių apsauga–Sąlygos–Administracinės institucijos suteiktos konkrečios garantijos–Sąvoka

3. Europos Sąjungos teisė–Principai–Vienodas požiūris–Būtinybė paisyti teisėtumo principo–Galimybės remtis kito naudai padarytu neteisėtumu nebuvimas

4. Apeliacinis skundas–Pagrindai–Sprendimo motyvai, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė–Rezoliucinė dalis, pagrįsta kitais teisiniais motyvais–Atmetimas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

1.  Atsižvelgiant į res judicata galią, kurią turi Teisingumo Teismo sprendimai dėl Sąjungos akto galiojimo, šie sprendimai turi visapusišką poveikį, nepaisant galimo skirtingo aiškinimo, kurį jie gali lemti.

   Net jeigu galimi neaiškumai dėl tikslios Teisingumo Teismo sprendimo apimties buvo galutinai pašalinti tik kitame Teisingumo Teismo sprendime pateikus paaiškinimus, vis tiek turi būti laikoma, kad pirmasis iš šių sprendimų po paskelbimo buvo tokios apimties, kokia nurodyta antrajame iš šių sprendimų.

   Be to, res judicata principas susijęs tik su faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios jau realiai arba būtinai išnagrinėtos teismo sprendime.

   (žr. 34, 35 ir 37 punktus)

2.  Teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu suteikiama kiekvienam asmeniui, esančiam tokioje padėtyje, kurioje Sąjungos institucija, suteikdama jam konkrečių garantijų, sukėlė pagrįstų lūkesčių. Tokias garantijas, neatsižvelgiant į jų pateikimo formą, sudaro tiksli, besąlygiška ir tikrovę atitinkanti informacija. Tačiau niekas negali teigti, kad buvo pažeistas šis principas, jeigu nėra minėtų garantijų.

   Net jeigu vien teismo sprendimu gali būti suteikta teisė į pagrįstus lūkesčius, kaip tai suprantama pagal šią jurisprudenciją, pažymėtina, kad negalima kildinti jokios tikslios garantijos dėl Teisingumo Teismo jurisprudencijos apimties iš nutarties, kurioje Bendrasis Teismas nusprendė, kad nėra reikalo priimti sprendimo remiantis minėta jurisprudencija.

   (žr. 39, 40 punktus)

3.  Vienodo požiūrio principas turi derėti su teisėtumo laikymusi, o tai reiškia, kad niekas negali savo naudai remtis kitam padarytu neteisėtumu.

   (žr. 52 punktą)

4.  Tais atvejais, kai Bendrojo Teismo sprendimo motyvais pažeidžiama Sąjungos teisė, tačiau šio sprendimo rezoliucinė dalis yra pagrįsta kitais teisiniais motyvais, dėl tokio pažeidimo šis sprendimas neturi būti panaikintas, bet reikia pakeisti jo motyvus.

   (žr. 57 punktą)