Byla C‑277/16

Polkomtel sp. z o.o.

prieš

Prezes Urzędu Komunikacji Elektronicznej

(Sąd Najwyższy prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendroji reguliavimo sistema – Direktyva 2002/21/EB – 8 ir 16 straipsniai – Direktyva 2002/19/EB – 8 ir 13 straipsniai – Operatorius, pripažintas turinčiu didelę įtaką rinkoje – Kainų kontrolė – Nacionalinių reguliavimo institucijų nustatyti įpareigojimai – Įpareigojimas nustatyti sąnaudomis pagrįstas kainas – Nustatymas tarifų, kurie yra mažesni už atitinkamo operatoriaus teikiant balso skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose paslaugas patiriamas sąnaudas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 16 straipsnis – Laisvė užsiimti verslu – Proporcingumas“

Santrauka – 2017 m. gruodžio 20 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Teisės aktų derinimas–Telekomunikacijų sritis–Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos–Reguliavimo sistema–Direktyva 2002/19–Nacionalinių reguliavimo institucijų atliekama kainų kontrolė–Teisė nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką rinkoje, sąnaudomis pagrįstas kainas–Įpareigojimas nustatyti tarifus, mažesnius už patiriamas sąnaudas–Leistinumas–Sąlygos

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19 8 straipsnio 4 dalis ir 13 straipsnis)

2. Teisės aktų derinimas–Telekomunikacijų sritis–Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos–Reguliavimo sistema–Direktyvos 2002/19 ir 2002/21–Nacionalinių reguliavimo institucijų atliekama kainų kontrolė–Teisė nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką rinkoje, sąnaudomis pagrįstas kainas–Įpareigojimas kasmet atnaujinti savo tarifus ir juos pateikti periodiškai patikrinti–Leistinumas–Sąlygos

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19 8 straipsnio 4 dalis ir 13 straipsnio 3 dalis, Direktyvos 2002/21 8 straipsnis)

3. Teisės aktų derinimas–Telekomunikacijų sritis–Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos–Reguliavimo sistemas–Direktyva 2002/19–Nacionalinių reguliavimo institucijų atliekama kainų kontrolė–Teisė nustatyti operatoriui, turinčiam didelę įtaką rinkoje, sąnaudomis pagrįstas kainas–Galimybė reikalauti koreguoti kainas prieš operatoriui pradedant jas taikyti arba vėliau

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19 13 straipsnio 1 ir 3 dalys)

1.  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) 8 straipsnio 4 dalis ir 13 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad kai nacionalinė reguliavimo institucija įpareigoja operatorių, kuris yra pripažintas turinčiu didelę įtaką tam tikroje rinkoje, nustatyti sąnaudomis pagrįstas kainas, ji, siekdama skatinti veiklos efektyvumą ir subalansuotą konkurenciją, gali už paslaugas, dėl kurių taikomas toks įpareigojimas, nustatyti kainas, mažesnes už operatoriaus patiriamas šių paslaugų teikimo sąnaudas, jei šios sąnaudos yra didesnės už efektyviai veikiančio operatoriaus sąnaudas, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

   Vadinasi, patikrinusios, ar operatorius laikosi įpareigojimo savo kainas grįsti sąnaudomis, ir nusprendusios, kad būtina reikalauti, jog šios kainos būtų pakeistos, NRI gali įpareigoti operatorių nustatyti tarifus, kurie būtų mažesni už jo patirtas sąnaudas, jei šios sąnaudos yra didesnės už efektyviai veikiančio operatoriaus sąnaudas, į jas įtraukiant pagrįstą tokio operatoriaus panaudoto kapitalo grąžą.

   (žr. 39, 40 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Direktyvos 2002/19 8 straipsnio 4 dalis ir 13 straipsnio 3 dalis, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsniu, turi būti aiškinamos taip, kad nacionalinė reguliavimo institucija gali operatorių, kuris pripažintas turinčiu didelę įtaką tam tikroje rinkoje ir kuris privalo nustatyti sąnaudomis pagrįstas kainas, įpareigoti kasmet nustatyti kainas pagal naujausius sąnaudų duomenis ir, prieš pradedant taikyti jas, pateikti tas kainas ir jas pagrindžiančią informaciją jai patikrinti, jei tokie įpareigojimai pagrįsti nustatytos problemos pobūdžiu, yra proporcingi ir pateisinami atsižvelgiant į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 8 straipsnyje nustatytus tikslus, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

   NRI galimybė reikalauti iš operatoriaus kasmet atnaujinti savo tarifus ir pateikti juos periodiškai patikrinti yra kišimasis į Chartijos 16 straipsnyje garantuojamos teisės įgyvendinimą. Todėl pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį toks kišimasis turi būti numatytas įstatymo, nekeisti šiame 16 straipsnyje įtvirtintos teisės esmės ir, laikantis proporcingumo principo, būti būtinas ir tikrai atitikti Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 22 d. Sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, EU:C:2013:28, 46–48 punktus ir 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo AGET Iraklis, C‑201/15, EU:C:2016:972, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Nacionaliniam teismui priklauso patikrinti, ar įpareigojimas kasmet koreguoti kainas atitinka Prieigos direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą tiek, kiek šis įpareigojimas yra reikalingas siekiant pirmesniame punkte minėtų bendrojo intereso tikslų.

   (žr. 51, 53, 55 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  Direktyvos 2002/19 13 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad kai operatoriui pagal šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalį buvo nustatytas įpareigojimas kainas grįsti sąnaudomis, jam gali būti nustatytas įpareigojimas koreguoti kainas prieš pradedant jas taikyti arba pradėjus jas taikyti.

   (žr. 63 punktą, rezoliucinės dalies 3 punktą)