Byla C‑233/16

Asociación Nacional de Grandes Empresas de Distribución (ANGED)

prieš

Generalitat de Catalunya

(Tribunal Supremo prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Didiesiems prekybos centrams taikomas regioninis mokestis – Įsisteigimo laisvė – Aplinkos apsauga ir teritorijos planavimas – Valstybės pagalba – Atrankinė priemonė – Komisijos raštas, kuriuo informuojama, kad skundo nagrinėjimas nutrauktas – Esama pagalba“

Santrauka – 2018 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Įsisteigimo laisvė–Mokesčių teisės aktai–Pelno mokestis–Nacionalinės teisės aktai dėl didiesiems prekybos centrams taikomo regioninio mokesčio–Leistinumas

   (SESV 49 ir 54 straipsniai)

2. Valstybių teikiama pagalba–Sąvoka–Priemonės atrankinis pobūdis–Nukrypimas nuo bendros mokesčių sistemos–Sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra grindžiamas pateisinimas–Vertinimo kriterijai

   (SESV 107 straipsnio 1 dalis)

3. Valstybių teikiama pagalba–Esama ir nauja pagalba–Kvalifikavimas kaip esamos pagalbos–Kriterijai–Pagalba, suteikta atleidžiant nuo didiesiems prekybos centrams taikomo mokesčio ir taikant to mokesčio nuolaidą–Neįtraukimas

   (SESV 108 straipsnio 1 ir 3 dalys; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto ii, iv ir v papunkčiai ir 15 straipsnio 2 dalis )

1.  SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog jais nedraudžiama taikyti pagrindinėje byloje aptariamo didiesiems prekybos centrams nustatyto mokesčio.

   Pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose nustatytas kriterijus pagal parduotuvės prekybos plotą, o tai nėra jokia tiesioginė diskriminacija. Remiantis Teisingumo Teismui pateiktais duomenimis taip pat negalima teigti, kad dėl šio kriterijaus kitų valstybių narių piliečiai ar kitoje valstybėje narėje buveinę turinčios bendrovės daugeliu atvejų atsiduria nepalankioje padėtyje.

   (žr. 32, 33, 35 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Prekybos centrų, kurių prekybos plotas mažesnis nei 2500 m2, atleidimas nuo pagrindinėje byloje aptariamo didiesiems prekybos centrams taikomo mokesčio, kuris iš esmės nustatomas pagal jų prekybos plotą, nėra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Tai, kad nuo šio mokesčio atleidžiami prekybos centrai, prekiaujantys sodo ir daržo reikmenimis, automobiliais, statybos medžiagomis, įranga ir pramonei tiekiamomis prekėmis, ir tai, kad prekybos centrams, kuriuose parduodami baldai, santechnikos prekės, durys ir langai, taip pat meistravimo reikmenys, taikoma 60 % dydžio mokesčio bazės nuolaida, taip pat nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą, jeigu šie prekybos centrai nedaro tokio didelio poveikio aplinkai ir teritorijos planavimui kaip kiti prekybos centrai, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Vis dėlto šis mokestis yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal tą pačią nuostatą, tiek, kiek nuo jo atleidžiami didieji kolektyviniai prekybos centrai, kurių prekybos plotas yra 2500 m2 arba didesnis.

   (žr. 67, 68 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 72–74, 81–83 ir 86 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)