Byla C‑111/16

Baudžiamoji byla

prieš

Giorgio Fidenato ir kt.

(Tribunale di Udine prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Žemės ūkis – Genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai – Skubios priemonės – Nacionalinė priemonė, kuria siekiama uždrausti auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus MON 810 – Priemonės taikymas toliau arba galiojimo pratęsimas – Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 –34 straipsnis – Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 –53 ir 54 straipsniai – Taikymo sąlygos – Atsargumo principas“

Santrauka – 2017 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Teisės aktų derinimas–Genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai–Reglamentas Nr. 1829/2003–Skubios priemonės, kurios gali būti priimtos siekiant išvengti rimto pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ar aplinkai–Valstybė narė, kuri oficialiai informavo Komisiją apie būtinybę imtis tokių priemonių–Minėtu reglamentu arba pagal jį leistas produktas, kuris akivaizdžiai negali kelti rimto pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ar aplinkai–Komisijos pareiga priimti tokias priemones–Nebuvimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų Nr. 178/2002 53 straipsnis ir 54 straipsnio 1 dalis ir Nr. 1829/2003 34 straipsnis)

2. Teisės aktų derinimas–Genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai–Reglamentas Nr. 1829/2003–Veiksmai, susiję su rimtu pavojumi žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ar aplinkai–Komisijai ir Tarybai tenkantis vertinimas ir valdymas, kontroliuojant Sąjungos teismui–Valstybių narių atliekamas skubių priemonių priėmimas ir įgyvendinimas, nesant sprendimo Sąjungos lygiu–Nacionalinių teismų kompetencija vertinti minėtų priemonių teisėtumą atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1829/2003 34 straipsnyje numatytas esmines sąlygas ir Reglamento Nr. 178/2002 54 straipsnyje numatytas procedūrines sąlygas–Sprendimo priėmimas Sąjungos lygiu–Tokiame sprendime pateiktų faktų ir teisinių vertinimų privalomumas visoms valstybės narės, kuriai skirtas sprendimas, institucijoms, įskaitant jos teismus

   (SESV 267 straipsnio antra ir trečia pastraipos ir 288 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų Nr. 178/2002 54 ir 58 straipsniai ir Nr. 1829/2003 34 straipsnis)

3. Teisės aktų derinimas–Genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai–Reglamentas Nr. 1829/2003–Skubios priemonės, kurios gali būti priimtos siekiant išvengti rimto pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ar aplinkai–Valstybė narė, kuri oficialiai informavo Komisiją apie būtinybę imtis tokių priemonių–Tokių priemonių nesiėmusi Komisija–Valstybės narės galimybė imtis tokių priemonių nacionaliniu lygiu–Jos galimybė taikyti tokias priemones toliau arba pratęsti jų galiojimą, nesant Komisijos sprendimo, kuriuo nustatomas jų pratęsimas, dalinis pakeitimas ar panaikinimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų Nr. 178/2002 53 ir 54 straipsniai ir Nr. 1829/2003 34 straipsnis)

4. Teisės aktų derinimas–Genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai–Reglamentas Nr. 1829/2003–Skubios priemonės, kurios gali būti priimtos siekiant išvengti rimto pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ar aplinkai–Valstybių narių galimybė priimti tokias priemones remiantis vien atsargumo principu, tačiau neįvykdžius reglamento 34 straipsnyje numatytų esminių sąlygų–Nebuvimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų Nr. 178/2002 7, 53 ir 54 straipsniai ir Nr. 1829/2003 34 straipsnis)

1.  2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų 34 straipsnis, siejamas su 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 53 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad Europos Komisija neprivalo priimti skubių priemonių, kaip jos suprantamos pagal pastarąjį straipsnį, jeigu valstybė narė pagal pastarojo reglamento 54 straipsnio 1 dalį ją oficialiai informuoja apie būtinybę imtis priemonių, kai nėra akivaizdu, kad Reglamentu Nr. 1829/2003 arba pagal jį leistas produktas gali kelti rimtą pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ar aplinkai.

   (žr. 30 punktą ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 37–41 punktus)

3.  Reglamento Nr. 1829/2003 34 straipsnis, siejamas su Reglamento Nr. 178/2002 54 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad valstybė narė po to, kai oficialiai informavo Europos Komisiją apie būtinybę imtis skubių priemonių ir jei ši nesiėmė jokių Reglamento Nr. 178/2002 53 straipsnyje nurodytų priemonių, gali, pirma, imtis tokių priemonių nacionaliniu lygiu ir, antra, toliau jas taikyti arba pratęsti jų galiojimą, kol Komisija pagal pastarojo reglamento 54 straipsnio 2 dalį nepriėmė sprendimo, kuriuo nustatomas jų pratęsimas, dalinis pakeitimas ar panaikinimas.

   (žr. 42 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

4.  Reglamento Nr. 1829/2003 34 straipsnis, siejamas su Reglamento Nr. 178/2002 7 straipsnyje įtvirtintu atsargumo principu, turi būti aiškinamas taip, kad jis nesuteikia valstybėms narėms galimybės pagal Reglamento Nr. 178/2002 54 straipsnį priimti laikinų skubių priemonių remiantis vien šiuo principu, neįvykdžius Reglamento Nr. 1829/2003 34 straipsnyje numatytų esminių sąlygų.

   Kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 78 punkte, nors atsargumo principas, kaip jis įtvirtintas Reglamento Nr. 178/2002 7 straipsnyje, yra bendrasis maistą reglamentuojančių teisės aktų principas, Sąjungos teisės aktų leidėjas Reglamento Nr. 1829/2003 34 straipsnyje nustatė aiškią taisyklę dėl skubių priemonių priėmimo pagal Reglamento Nr. 178/2002 53 ir 54 straipsniuose numatytas procedūras. Kaip nurodė Teisingumo Teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Monsanto ir kt. (C‑58/10–C‑68/10, EU:C:2011:553) 71 punkte, Reglamento Nr. 178/2002 54 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, nuo kurių priklauso skubių priemonių priėmimas, turi būti aiškinamos atsižvelgiant, be kita ko, į atsargumo principą, siekiant užtikrinti aukštą žmonių gyvenimo ir sveikatos apsaugos lygį, kartu stengiantis garantuoti saugaus ir sveiko maisto bei pašarų laisvą judėjimą, kuris yra pagrindinis vidaus rinkos aspektas. Vis dėlto šis principas negali būti aiškinamas kaip leidžiantis atmesti arba iš dalies pakeisti, ypač sušvelninant, nuostatas, numatytas Reglamento Nr. 1829/2003 34 straipsnyje.

   Be to, konstatuotina, kad, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 68 punkte, laikinosioms rizikos valdymo priemonėms, kurios gali būti priimtos remiantis atsargumo principu, ir skubioms priemonėms, priimamoms pagal Reglamento Nr. 1829/2003 34 straipsnį, taikoma ne ta pati tvarka. Iš Reglamento Nr. 178/2002 7 straipsnio matyti, kad šių laikinųjų priemonių priėmimas susietas su sąlyga, jog turimos informacijos vertinimas turi rodyti kenksmingo poveikio sveikatai galimybę, tačiau turi egzistuoti mokslinių abejonių. Vis dėlto pagal Reglamento Nr. 1829/2003 34 straipsnį leidžiama imtis skubių priemonių, jeigu „akivaizdu“, kad produktas, kurio leidimas išduotas remiantis šio reglamento nuostatomis, gali kelti „rimtą“ pavojų žmonių, gyvūnų sveikatai ar aplinkai.

   (žr. 46–48, 50, 54 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)