Byla C‑99/16

Jean-Philippe Lahorgue

prieš

Ordre des avocats du barreau de Lyon ir kt.

(tribunal de grande instance de Lyon prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvė teikti paslaugas – Direktyva 77/249/EEB – 4 straipsnis – Vertimasis advokato profesija – Prieigos prie réseau privé virtuel des avocats (RPVA) įrenginys – RPVA įrenginys – Atsisakymas išduoti advokatui, įrašytam į kitos valstybės narės advokatūrą – Diskriminacinė priemonė“

Santrauka – 2017 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai–Teisingumo Teismo jurisdikcija–Būtinybė performuluoti klausimus

   (SESV 267 straipsnis)

2. Laisvė teikti paslaugas–Advokatai–Direktyva 77/249–Kompetentingų institucijų atsisakymas į kitos valstybės narės advokatūrą tinkamai įrašytam advokatui išduoti prieigos prie „réseau privé virtuel des avocats“ (advokatų virtualusis privatus tinklas) įrenginį–Laisvo paslaugų judėjimo apribojimas–Pateisinimas viešojo intereso pagrindais–Teisinių paslaugų gavėjų apsauga ir geras teisingumo administravimas–Nacionalinio teismo atliekamas tikrinimas–Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti

   (SESV 56 straipsnis ir 57 straipsnio trečia pastraipa; Tarybos direktyvos 77/249 4 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 21 punktą)

2.  Kompetentingų institucijų atsisakymas į kitos valstybės narės advokatūrą tinkamai įrašytam advokatui išduoti prieigos prie réseau privé virtuel des avocats (advokatų virtualusis privatus tinklas) įrenginį remiantis vien tuo, kad šis advokatas neįrašytas į pirmosios valstybės narės, kurioje nori verstis advokato profesija kaip laisvai paslaugas teikiantis asmuo, advokatūrą, jei kitas advokatas, su kuriuo būtų dirbama drauge, nėra privalomas pagal įstatymus, yra laisvės teikti paslaugas apribojimas, kaip jis suprantamas pagal 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, 4 straipsnį, siejamą su SESV 56 straipsniu ir 57 straipsnio trečia pastraipa. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar toks atsisakymas, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis jis ginčijamas, iš tikrųjų atitinka vartotojų apsaugos ir gero teisingumo vykdymo tikslus, kurie gali jį pateisinti, ir ar susiję apribojimai šių tikslų atžvilgiu nėra neproporcingi.

   (žr. 42 punktą ir rezoliucinę dalį)