Byla C‑73/16

Peter Puškár

prieš

Finančné riaditeľstvo Slovenskej republiky
ir
Kriminálny úrad finančnej správy

(Najvyšší súd Slovenskej republiky prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 7, 8 ir 47 straipsniai – Direktyva 95/46/EB – 1, 7 ir 13 straipsniai – Asmens duomenų tvarkymas – ESS 4 straipsnio 3 dalis – Asmens duomenų registro sudarymas – Dalykas – Mokesčių rinkimas – Kova su mokesčių slėpimu – Teisminė kontrolė – Laisvių ir pagrindinių teisių apsauga – Ieškinio teisme pareiškimo siejimas su išankstinio administracinio skundo reikalavimu – Minėto registro kaip įrodymo priimtinumas – Asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos – Duomenų valdytojo užduoties visuomenės labui vykdymas“

Santrauka – 2017 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Teisės aktų derinimas–Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis–Direktyva 95/46–Taikymo sritis–Nukrypti leidžiančios nuostatos–Duomenų tvarkymas, kurio tikslas yra visuomenės saugumas, gynyba, valstybės saugumas ir valstybės veiksmai baudžiamosios teisės srityje–Siaurinamasis aiškinimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalis)

2. Teisės aktų derinimas–Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis–Direktyva 95/46–Taikymo sritis–Asmens duomenų tvarkymo sąvoka–Duomenų tvarkymas mokestiniais tikslais–Įtraukimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46 2 straipsnio a ir b punktai ir 13 straipsnio 1 dalis)

3. Pagrindinės teisės–Teisė į veiksmingą teisminę gynybą–Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę–Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos asmens, tvirtinančio, kad pažeista jo teisė į asmens duomenų apsaugą, teisė pareikšti ieškinį teisme siejama su sąlyga prieš tai išnaudoti administracines apskundimo galimybes–Priimtinumas–Sąlygos–Šių apskundimo galimybių įgyvendinimo būdai, neturintys neproporcingo poveikio teisei į veiksmingą teisminę gynybą

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46)

4. Pagrindinės teisės–Teisė į veiksmingą teisminę gynybą–Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę–Registras, kuriame yra asmens duomenų, pateiktas kaip asmens duomenų apsaugos pažeidimo įrodymas–Šio registro kaip tokio pažeidimo įrodymo atmetimas dėl to, kad atitinkamas asmuo šį registrą gavo be teisėtai reikalaujamo šių duomenų valdytojo sutikimo–Leistinumas–Išimtys–Atmetimas, numatytas nacionalinėje teisėje, kuriuo nepakenkiama teisės į veiksmingą teisinę gynybą esmei ir paisoma proporcingumo principo

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46 10–12 straipsniai)

5. Teisės aktų derinimas–Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis–Direktyva 95/46–Asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos–Asmens domenų tvarkymo teisėtumo principai–Tvarkymas, būtinas vykdant užduotis visuomenės labui arba valstybės institucijai vykdant veiklą–Asmenų registro sudarymas renkant mokesčius ir kovojant su mokesčių slėpimu be susijusių asmenų sutikimo–Leistinumas–Sąlygos–Institucijos, sudarančios registrą, kurios pagal nacionalinę teisę vykdo užduotis visuomenės labui–Proporcingumo principo paisymas–Įrodymų, kurių pakanka preziumuoti, kad susiję asmenys į registrą įtraukti yra teisėtai–Visų direktyvoje nustatytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų įvykdymas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46 7 straipsnio e punktas)

1.  Dėl to, kad dėl jos netaikoma asmens duomenų apsaugos sistema, numatyta Direktyvoje 95/46, ir nesiekiama šios direktyvos tikslo užtikrinti fizinių asmenų laisvių ir pagrindinių teisių apsaugą tvarkant asmens duomenis, šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta išimtis turi būti aiškinama siaurai.

   Šiuo klausimu reikia priminti, kad veikla, kaip pavyzdys nurodyta šioje nuostatoje, visais atvejais yra pačių valstybių ar valstybės valdžios institucijų veikla, kuri nėra privačių asmenų veikla (šiuo klausimu žr. 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Lindqvist, C‑101/01, EU:C:2003:596, 43 punktą ir 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia, C-73/07, EU:C:2008:727, 41 punktą).

   Teisingumo Teismas taip pat laikėsi nuomonės, kad Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje kaip pavyzdžiai paminėtos veiklos rūšys skirtos apibrėžti šioje nuostatoje numatytos išimties taikymo sričiai, tad ši išimtis taikoma tik aiškiai joje paminėtai veiklai arba prie tos pačios kategorijos priskiriamai veiklai (žr. 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Lindqvist, C‑101/01, EU:C:2003:596, 44 punktą).

   (Žr. 36–38 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 34, 41–44 punktus)

3.  Europos Sąjungos žmogaus teisių chartijos 47 straipsnis turi būti aiškinamas kaip nedraudžiantis nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos asmens, tvirtinančio, kad pažeista jo teisė į asmens duomenų apsaugą, užtikrinama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, teisė pareikšti ieškinį teisme siejama su sąlyga prieš tai išnaudoti apskundimo galimybes nacionalinėse administracinėse institucijose su sąlyga, kad konkretūs šių apskundimo galimybių įgyvendinimo būdai neturi neproporcingo poveikio šioje nuostatoje nustatytai teisei į veiksmingą teisminę gynybą. Pirmiausia svarbu, kad administracinių apskundimo galimybių išnaudojimas nesukeltų esminio uždelsimo pareiškiant ieškinį teisme ir dėl to būtų sustabdyta naudojimosi atitinkamomis teisėmis senatis ir atsirastų didelių išlaidų.

   (žr. 76 punktą, rezoliucinės dalies 1 punktą)

4.  Europos Sąjungos žmogaus teisių chartijos 47 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis nacionaliniam teismui kaip asmens duomenų apsaugos, užtikrinamos pagal Direktyvą 95/46, pažeidimo įrodymą atmesti registrą, koks yra ginčijamas, kurį pateikia suinteresuotasis asmuo ir kuriame yra jo asmens duomenų, jeigu šis asmuo gavo šį registrą be teisėtai reikalaujamo šių duomenų valdytojo sutikimo, nebent toks atmetimas numatytas nacionalinėje teisėje, juo nepakenkiama teisės į veiksmingą teisinę gynybą esmei ir paisoma proporcingumo principo.

   Siekdamas įvertinti ginčijamo registro kaip įrodymo atmetimo proporcingumą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išnagrinėti, ar jo nacionalinė teisė, atsižvelgiant į šiame registre pateiktus duomenis, riboja teisę į informaciją ir teisę ją gauti, nustatytą Direktyvos 95/46 10–12 straipsniuose, ir ar toks pateisinimas, prireikus, yra pateisinamas. Be to, net jeigu taip yra šiuo atveju ir yra teisėto intereso dėl galimo ginčijamo registro konfidencialumo požymių, nacionaliniai teismai turi patikrinti, ar konkrečiu atveju jie yra viršesni už asmens teisių apsaugos interesą ir ar nagrinėjant bylą šiame teisme yra kitų priemonių užtikrinti šį konfidencialumą, visų pirma, kiek tai susiję su kitų šiame registre esančių fizinių asmenų duomenimis.

   (žr. 97, 98 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

5.  Direktyvos 95/46 7 straipsnio e punktas turi būti aiškinamas kaip nedraudžiantis valstybės narės institucijoms tvarkyti asmens duomenis renkant mokesčius ir kovojant su jų slėpimu, kaip tai vykdyta sudarant pagrindinėje byloje ginčijamą registrą, be susijusių asmenų sutikimo, su sąlyga, kad, pirma, šios institucijos vykdo užduotis visuomenės labui pagal nacionalinę teisę, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kad šio registro sudarymas ir įrašymas susijusių asmenų pavardžių į jį yra tinkamas ir būtinas įgyvendinant siekiamus tikslus, kad yra pakankamai įrodymų preziumuoti, jog susiję asmenys šiame registre yra teisėtai ir, antra, kad įvykdytos visos Direktyvoje 95/46 nustatytos šio asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos.

   (žr. 117 punktą, rezoliucinės dalies 3 punktą)