Byla C‑49/16

Unibet International Ltd.

prieš

Nemzeti Adó- és Vámhivatal Központi Hivatala

(Fővárosi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Koncesijos suteikimo organizuoti internetinius azartinius lošimus sąlygos – Praktinis neįmanomumas gauti tokį leidimą privatiems ūkio subjektams, įsisteigusiems kitose valstybėse narėse“

Santrauka – 2017 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Laisvė teikti paslaugas–Apribojimai–Azartiniai lošimai–Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta koncesijų ir leidimų organizuoti internetinius azartinius lošimus tvarka–Praktinis neįmanomumas gauti tokią koncesiją ar leidimą ūkio subjektams, įsisteigusiems kitose valstybėse narėse–Pateisinimas–Privalomi bendrojo intereso pagrindai–Skaidrumo pareigos nesilaikymas

   (SESV 56 straipsnis)

2. Laisvė teikti paslaugas–Apribojimai–Azartiniai lošimai–Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta koncesijų ir leidimų organizuoti internetinius azartinius lošimus tvarka–Nesuderinamumas su SESV 56 straipsniu–Sankcijos pažeidėjams–Neleistinumas

   (SESV 56 straipsnis)

1.  SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriuose numatyta koncesijų ir leidimų organizuoti internetinius azartinius lošimus tvarka, jei juose yra diskriminacinių nuostatų kitose valstybėse narėse įsisteigusių ūkio subjektų atžvilgiu arba jei jose yra įtvirtintos nediskriminacinės nuostatos, tačiau jos taikomos nesilaikant skaidrumo arba įgyvendinamos taip, kad tam tikriems kitose valstybėse narėse įsisteigusiems konkurso dalyviams trukdoma ar tampa sudėtingiau pateikti savo kandidatūrą.

   Visų pirma dėl nacionalinės teisės aktų, galiojusių 2014 m. birželio 25 d., reikia konstatuoti, kad valstybės narės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią patikimi azartinių lošimų organizatoriai turi būti bent dešimt metų vykdę azartinių lošimų organizavimo veiklą šioje valstybėje narėje, lėmė nevienodą vertinimą, nes dėl jos kitose valstybėse narėse įsisteigę azartinių lošimų organizatoriai yra blogesnėje padėtyje nei nagrinėjami nacionaliniai organizatoriai, kurie šią sąlygą gali įvykdyti lengviau. Vien bendrojo intereso tikslo nurodymo nepakanka norint pateisinti tokį nevienodą vertinimą.

   Antra, dėl nacionalinės teisės aktų, kaip antai galiojusių 2014 m. rugpjūčio 29 d., reikia pažymėti, kad pareiga trejus metus valstybėje narėje vykdyti azartinių lošimų organizavimo veiklą nesukuria pranašumo priimančioje valstybėje narėje įsisteigusiems ūkio subjektams ir galėjo būti pateisinama bendrojo intereso tikslu. Tik svarbu, kad nagrinėjamos nuostatos būtų taikomos skaidriai visiems konkurso dalyviams. Šios sąlygos neatitinka nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos ekonomikos ministro įgaliojimų per tokią procedūrą sąlygos, taip pat techninės sąlygos, kurias turi įvykdyti azartinių lošimų organizatoriai teikdami savo pasiūlymą, nebuvo apibrėžtos pakankamai tiksliai.

   (žr. 44–48 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiamos sankcijos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, paskirtos dėl nacionalinės teisės, įtvirtinančios koncesijų ir leidimų organizuoti azartinius lošimus tvarką, pažeidimų, jei paaiškėja, kad tokia nacionalinė teisė prieštarauja šiam straipsniui.

   (žr. 51 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)