Byla T‑70/15

(ištraukų skelbimas)

Trajektna luka Split d.d.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija — Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi — Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 102 straipsnio pažeidimas — Splito uostą valdančios įstaigos atliktas maksimalių uosto paslaugų rinkliavų vidaus eismui nustatymas — Skundo atmetimas — Valstybės narės konkurencijos priežiūros institucijos atliktas bylos nagrinėjimas — Sąjungos intereso nebuvimas“

Santrauka – 2016 m. rugsėjo 30 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas

1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas nenagrinėti skundo, kurį jau išnagrinėjo ir dėl prioriteto pagrindų atmetė nacionalinė konkurencijos priežiūros institucija – Leistinumas – Sąlygos

   (SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 13 straipsnio 2 dalis)

2. Konkurencija – Komisijos ir nacionalinių konkurencijos priežiūros institucijų kompetencijos pasidalijimas – Nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos sprendimas atmesti skundą – Teisminė kontrolė – Nacionalinių teismų jurisdikcija

   (SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 13 straipsnio 2 dalis)

3. Naujų valstybių narių įstojimas į Europos Sąjungą – Kroatija – Nacionalinių teismų gebėjimas taikyti Sąjungos teisę

1.  Reglamento Nr. 1/2003 13 straipsnio 2 dalis, kaip ir visos šio reglamento nuostatos, skirta atvejams, kai taikomi SESV 101 ir 102 straipsniai. Todėl Komisija gali atmesti skundą remdamasi minėta nuostata, tik jeigu šis buvo nagrinėtas pagal Sąjungos konkurencijos teisės normas.

   Tokiomis aplinkybėmis tuo atveju, kai nacionalinė konkurencijos priežiūros institucija vieną iš savo sprendimų priėmė atsižvelgdama tik į nacionalinę konkurencijos teisę, Reglamento Nr. 1/2003 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis negali būti naudojamasi, todėl jos yra netaikytinos.

   (žr. 26–29 punktus)

2.  Ūkio subjektai, tariamai nukentėję dėl pažeidimo, negali Komisijos laikyti apeliacine institucija, galinčia panaikinti nacionalinės valdžios institucijos sprendimą, kuriuo nebuvo patenkintas jų skundas. Iš tiesų tik nacionaliniai teismai, atliekantys pagrindinę funkciją taikant Sąjungos konkurencijos taisykles, gali kontroliuoti valstybių narių konkurencijos priežiūros institucijų sprendimus.

   (žr. 34 punktą)

3.  Kroatijos Respublika galėjo įstoti į Sąjungą tik atitikusi politinius ir ekonominius kriterijus ir įvykdžiusi valstybių kandidačių pareigas, kaip nustatė 1993 m. birželio 21 ir 22 d. Europos Vadovų Taryba Kopenhagoje (Danija). Pagal šiuos kriterijus iš valstybės kandidatės, be kita ko, reikalaujama gebėjimo prisiimti narystės įsipareigojimus, ypač gebėjimo veiksmingai įgyvendinti Sąjungos teisyną sudarančias taisykles, standartus ir politikos priemones. Todėl iš principo negalima kvestionuoti Kroatijos teismų gebėjimo taikyti Sąjungos teisę.

   (žr. 53, 54 punktus)