Byla C‑418/15 P(I)

Cap Actions SNCM

prieš

Société nationale maritime Corse Méditerranée (SNCM)

ir

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Įstojimas į bylą — Suinteresuotumas bylos baigtimi“

Santrauka – 2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutartis

1. Teismo procesas — Įstojimas į bylą — Priimtinumo sąlygos — Suinteresuotumas ginčo išsprendimu — Sąvoka — Tiesioginio ir aktualaus suinteresuotumo reikalavimas — Ginčas dėl Komisijos sprendimo, susijusio su valstybės pagalba, teisėtumo — Smulkiojo bendrovės, kuri nurodo jos finansinių interesų pažeidimą, akcininko tiesioginio suinteresuotumo nebuvimas — Ribos — Sprendimas, galintis pakeisti minėto akcininko teisinę situaciją

   (Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antra pastraipa)

2. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Per apeliacinį procesą pirmą kartą pateiktas pagrindas — Nepriimtinumas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

3. Apeliacinis skundas — Pagrindai — Teisingumo Teismo atliekama faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė — Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

   (SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

1.  Pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą kiekvienas asmuo gali įstoti į bylą Europos Sąjungos teismuose, jeigu gali įrodyti savo suinteresuotumą vienam iš šių teismų pateiktos bylos baigtimi.

   „Suinteresuotumo bylos baigtimi“ sąvoka pagal minėto 40 straipsnio antrą pastraipą turi būti apibrėžta atsižvelgiant į patį bylos dalyką ir suprantama kaip tiesioginis ir aktualus suinteresuotumas tuo, koks sprendimas bus priimtas dėl pačių reikalavimų, o ne kaip suinteresuotumas dėl teisinių pagrindų ar iškeltų argumentų. Iš tikrųjų terminas „bylos baigtis“ reiškia prašomą galutinį sprendimą, nurodomą sprendimo, kuris bus priimtas, rezoliucinėje dalyje.

   Šiuo atžvilgiu reikia, be kita ko, patikrinti, ar skundžiamas teisės aktas turi tiesioginį poveikį prašymą leisti įstoti į bylą pateikusiam asmeniui ir ar šis asmuo iš tikrųjų suinteresuotas bylos baigtimi. Iš principo suinteresuotumas bylos baigtimi turėtų būti laikomas pakankamai tiesioginiu, tik jei ši baigtis gali pakeisti prašymą leisti įstoti į bylą pateikusio asmens teisinę padėtį.

   Ieškinio dėl Komisijos sprendimo, susijusio su valstybės pagalba, panaikinimo atveju, net ir didelis poveikis bendrovės, kuri yra viena iš pagrindinių šalių Bendrajame Teisme nagrinėjamoje byloje, akcininkų ekonominiams ir finansiniams interesams bei investicinio fondo, per kurį kai kuriems investuotojams priklauso šios bendrovės akcijos, interesams neturi būti laikomas tiesioginiu poveikiu šių akcininkų ir šio fondo interesams, pagrindžiančiu suinteresuotumą bylos baigtimi pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą, nes jis nekeičia jų teisinės situacijos. Iš tikrųjų tokie interesai persipina su pačios bendrovės, kuri yra pagrindinė šalis nagrinėjamoje byloje, interesais ir šios bylos baigtis juos paveiktų tik netiesiogiai, t. y. per pasekmes, kurių dėl minėtos baigties patirtų ši pagrindinė šalis.

   Vis dėlto dėl aplinkybės, kad smulkiojo bendrovės akcininko interesai skiriasi nuo pagrindinio jos akcininko interesų, taigi tam tikrais atvejais ir nuo pačios bendrovės interesų, šio smulkiojo akcininko suinteresuotumas bylos, kurioje minėta bendrovė yra viena iš pagrindinių šalių, baigtimi gali skirtis nuo šios bendrovės suinteresuotumo. Tačiau, norint remtis šia išimtimi, reikia, kad smulkusis akcininkas pateiktų konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų tokį skirtingą suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi, atsižvelgiant į jos dalyką.

   (žr. 4–6, 20, 31 punktus)

2.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 11, 13, 15 punktus)

3.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 24, 26 punktus)