Byla C‑661/15

X BV

prieš

Staatssecretaris van Finaciën

(Hoge Raad der Nederlanden prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Muitų sąjunga – Bendrijos muitinės kodeksas – 29 straipsnis – Transporto priemonių importas – Muitinės vertės nustatymas – 78 straipsnis – Deklaracijos patikrinimas – 236 straipsnio 2 dalis – Importo muitų grąžinimas – Trejų metų terminas – Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 – 145 straipsnio 2 ir 3 dalys – Defektų rizika – Dvylikos mėnesių terminas – Galiojimas“

Santrauka – 2017 m. spalio 12 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1. Muitų sąjunga–Bendrasis muitų tarifas–Muitinė vertė–Sandorio vertė–Nustatymas–Prekės, turinčios defektų, kurie nustatyti po to, kai jos išleistos į laisvą apyvartą–Atsižvelgimas į kompensavimą, kurį vėliau atlieka pardavėjas, vykdydamas sutartyje nustatytą garantinį įsipareigojimą–Defektų turinčių prekių sąvoka–Aiškinimas–Atsižvelgimas į kontekstą ir į įprastą žodžių prasmę

   (Tarybos reglamento Nr. 2913/92 29 straipsnio 1 ir 3 dalys; Komisijos reglamento Nr. 2454/2004, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 444/2004, 145 straipsnio 2 dalis)

2. Muitų sąjunga–Bendrasis muitų tarifas–Muitinė vertė–Sandorio vertė–Nustatymas–Prekės, turinčios defektų, kurie nustatyti po to, kai jos išleistos į laisvą apyvartą–Atsižvelgimas į kompensavimą, kurį vėliau atlieka pardavėjas, vykdydamas sutartyje nustatytą garantinį įsipareigojimą–Defektų turinčių prekių sąvoka–Prekė, dėl kurios nustatyta su gamyba susijusi rizika, kad ji naudojama suges–Įtraukimas

   (Tarybos reglamento Nr. 2913/92 29 straipsnio 1 ir 3 dalys; Komisijos reglamento Nr. 2454/2004, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 444/2004, 145 straipsnio 2 dalis)

3. Muitų sąjunga–Bendrasis muitų tarifas–Muitinė vertė–Sandorio vertė–Nustatymas–Prekės, turinčios defektų, kurie nustatyti po to, kai jos išleistos į laisvą apyvartą–Atsižvelgimas į prekių kainos pakeitimą–Sąlyga–Patikslinimas per dvylikos mėnesių terminą nuo prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo dienos–Nesuderinamumas su Bendrijos muitinės kodeksu–Reglamento Nr. 2454/93 145 straipsnio 3 dalies negaliojimas

   (Tarybos reglamento Nr. 2913/92 29, 78 straipsniai ir 236 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 444/2002, 145 straipsnio 3 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 25–27 punktus)

2.  1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, iš dalies pakeisto 2002 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 444/2002, 145 straipsnio 2 dalį, siejamą su 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 29 straipsnio 1 ir 3 dalimis, reikia aiškinti taip: ji apima tokį atvejį, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai nustatoma, kad prekės išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo dieną buvo su gamyba susijusi rizika, jog naudojama ji suges, ir dėl to, vykdydamas sutartyje nustatytą garantinį įsipareigojimą pirkėjui, pardavėjas sumažina kainą, atlygindamas išlaidas, kurias pirkėjas patyrė dėl to, kad prekė buvo pataisyta siekiant panaikinti minėtą riziką.

   (žr. 40 punktą, rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.  Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 444/2002, 145 straipsnio 3 dalis, kiek joje numatytas dvylikos mėnesių nuo deklaracijos dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą priėmimo dienos laikotarpis, per kurį turi būti patikslinta faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina, negalioja.

   Iš tiesų reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 34 ir 35 punktų, Muitinės kodekso 29 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad importuotų prekių muitinė vertė turi atitikti jų sandorio vertę, t. y. už prekes faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, ir kad ši bendroji taisyklė patikslinama Įgyvendinimo reglamento 145 straipsnio 2 dalyje.

   Iš 2009 m. kovo 19 d. Sprendimo Mitsui & Co. Deutschland (C‑256/07, EU:C:2009:167, 36 punktas) matyti, kad Įgyvendinimo reglamento 145 straipsnio 2 ir 3 dalys, į jį įtrauktos Reglamentu Nr. 444/2002, netaikomos situacijai, susiklosčiusiai prieš įsigaliojant pastarajam reglamentui, nes šios nuostatos pažeistų atitinkamų ūkio subjektų teisėtus lūkesčius. Teisingumo Teismas nusprendė, kad todėl nustatydama prekių muitinę vertę, po importo atliktus prekių sandorio vertės patikslinimą dėl jų defektų, kompetentinga muitinė galėjo taikyti Muitinės kodekso 236 straipsnio 2 dalyje numatytą bendrą trejų metų terminą.

   Įgyvendinimo reglamento 145 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad į kainos patikslinimą pagal šio straipsnio 2 dalį galima atsižvelgti, nustatant muitinę vertę, tik jei ji patikslinama per dvylikos mėnesių terminą nuo išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo dienos. Vadinasi, jei toks patikslinimas atliekamas pasibaigus minėto 145 straipsnio 3 dalyje numatytam dvylikos mėnesių terminui, importuotų prekių vertė neatitinka jų sandorio vertės, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį, ir jos nebegalima patikslinti.

   Reikia dar priminti, kad pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį muitinės įstaigos gali deklaranto prašymu, pateiktu išleidus prekes, patikrinti muitinės deklaraciją ir prireikus grąžinti permoką, kai deklaranto sumokėti importo muitai viršija tai, ką jis teisiškai privalėjo sumokėti mokėjimo metu. Ši suma gali būti grąžinta taikant Muitinės kodekso 236 straipsnį, jei įvykdytos šia nuostata numatytos sąlygos, be kita ko, laikytasi nustatyto termino, būtent trejų metų, per kurį reikia pateikti prašymą grąžinti muitą (šiuo klausimu žr. 2005 m. spalio 20 d. Sprendimo Overland Footwear, C‑468/03, EU:C:2005:624, 53 ir 54 punktus).

   Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad Muitinės kodekso 78 straipsnis taikomas atliekamiems elementų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant muitinę vertę, ir atitinkamai importo muitų pakeitimams. Todėl muitinės vertės pakeitimas dėl importuotų prekių turimų „defektų“, kaip tai suprantama pagal Įgyvendinimo reglamento 145 straipsnio 2 dalį, gali būti sureguliuotas tikrinant muitinės deklaraciją pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį.

   Vadinasi, kaip generalinis advokatas teigia išvados 62 punkte, remdamasis Muitinės kodekso 29 straipsniu, siejamu su šio kodekso 78 straipsniu ir 236 straipsnio 2 dalimi, skolininkas gali susigrąžinti importo muitus proporcingai muitinės vertės patikslinimui, atliktam taikant Įgyvendinimo reglamento 145 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, kol nėra pasibaigęs trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo apie šiuos muitus dienos.

   Šio reglamento 145 straipsnio 3 dalyje ši galimybė sumažinama nustatant dvylikos mėnesių terminą, nes į muitinės vertės pakeitimą dėl minėto reglamento 145 straipsnio 2 dalies taikymo galima atsižvelgti, tik jei kaina pakeista per šį dvylikos mėnesių terminą.

   Vadinasi, Įgyvendinimo reglamento 145 straipsnio 3 dalis prieštarauja Muitinės kodekso 29 straipsniui, siejamam su šio kodekso 78 straipsniu ir 236 straipsnio 2 dalimi.

   (žr. 57–59, 61–66 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)