This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62015CJ0573
2017 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas.
Belgijos valstybė prieš Oxycure Belgium SA.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pridėtinės vertės mokestis – Direktyva 2006/112/EB – 98 straipsnio 2 dalis – III priedo 3 ir 4 punktai – Mokesčių neutralumo principas – Medicininis gydymas deguonimi – Lengvatinis PVM tarifas – Deguonies balionai – Standartinis PVM tarifas – Deguonies koncentratoriai.
Byla C-573/15.
2017 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas.
Belgijos valstybė prieš Oxycure Belgium SA.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pridėtinės vertės mokestis – Direktyva 2006/112/EB – 98 straipsnio 2 dalis – III priedo 3 ir 4 punktai – Mokesčių neutralumo principas – Medicininis gydymas deguonimi – Lengvatinis PVM tarifas – Deguonies balionai – Standartinis PVM tarifas – Deguonies koncentratoriai.
Byla C-573/15.
Court reports – general
Byla C‑573/15
Belgijos valstybė
prieš
Oxycure Belgium SA
(Cour d’appel de Liège prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pridėtinės vertės mokestis – Direktyva 2006/112/EB – 98 straipsnio 2 dalis – III priedo 3 ir 4 punktai – Mokesčių neutralumo principas – Medicininis gydymas deguonimi – Lengvatinis PVM tarifas – Deguonies balionai – Standartinis PVM tarifas – Deguonies koncentratoriai“
Santrauka – 2017 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Valstybių narių galimybė taikyti lengvatinį tarifą tam tikrų prekių tiekimui ir tam tikrų paslaugų teikimui – Naudojimasis – Ribos – Mokesčių neutralumo principo paisymas – Lengvatinio tarifo taikymas tik deguonies balionams – Leistinumas
(Tarybos direktyvos 2006/112 98 straipsnio 1 ir 2 dalys, III priedo 3 ir 4 punktai)
2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir tos pačios direktyvos III priedo 3 ir 4 punktais, atsižvelgiant į neutralumo principą, nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią numatoma taikyti standartinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą deguonies koncentratorių tiekimui ar nuomai, nors šioje nuostatoje numatytas lengvatinis PVM tarifas deguonies balionų tiekimui.
Todėl iš esmės valstybės narės gali pasirinkti taikyti lengvatinį PVM tarifą farmacijos gaminiams, nurodytiems PVM direktyvos III priedo 3 punkte, bet taikyti standartinį tarifą medicininiams prietaisams, numatytiems šio priedo 4 punkte. Jos taip pat gali pasirinkti taikyti lengvatinį PVM tarifą tam tikriems šiuose 3 ir 4 punktuose numatytiems farmacijos gaminiams ar medicininiams prietaisams ir taikyti standartinį tarifą kitiems tokiems gaminiams ar prietaisams. Bet kuriuo atveju valstybės narės privalo taikyti standartinį tarifą gaminiams, nenurodytiems šiame priede.
Vis dėlto, jei valstybė narė pasirenka atrankiniu būdu taikyti lengvatinį PVM tarifą tam tikroms specialioms prekėms ar paslaugoms, nurodytoms PVM direktyvos III priede, ji turi laikytis mokesčių neutralumo principo (šiuo klausimu žr. 2008 m. balandžio 3 d. Sprendimo Zweckverband zur Trinkwasserversorgung und Abwasserbeseitigung Torgau-Westelbien, C‑442/05, EU:C:2008:184, 41 ir 43 punktus; 2010 m. gegužės 6 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑94/09, EU:C:2010:253, 30 punktą ir 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Pro Med Logistik ir Pongratz, C‑454/12 ir C‑455/12, EU:C:2014:111, 45 punktą).
Pirmiausia primintina, kad pagal mokesčių neutralumo principą draudžiama PVM tikslais skirtingai vertinti panašias prekes ar paslaugas, kurios konkuruoja tarpusavyje (2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo K, C‑219/13, EU:C:2014:2207, 24 punktas ir nurodyta jurisprudencija).
Vis dėlto iš nusistovėjusios jurisprudencijos matyti, kad šis principas neleidžia išplėsti lengvatinio tarifo taikymo srities, nesant tuo tikslu aiškiai suformuluotos nuostatos (žr., be kita ko, 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Komisija / Liuksemburgas, C‑502/13, EU:C:2015:143, 51 punktą ir 2015 m. liepos 2 d. Sprendimo De Fruytier, C‑334/14, EU:C:2015:437, 37 punktą).
Iš tiesų, minėtas principas yra ne pirminės teisės norma, kurioje gali būti nustatytas lengvatinio tarifo teisėtumas, o aiškinimo principas, kuris turi būti taikomas kartu su principu, pagal kurį lengvatinis tarifas aiškinamas siaurai (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Deutsche Bank, C‑44/11, EU:C:2012:484, 45 punktą).
(žr. 26, 28, 30–32, 37 punktus ir rezoliucinę dalį)