This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62015CJ0503
2017 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas.
Ramón Margarit Panicello prieš Pilar Hernández Martínez.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 267 straipsnis – Secretario Judicial – „Nacionalinio teismo“ sąvoka – Privalomoji jurisdikcija – Teisminių funkcijų vykdymas – Nepriklausomumas – Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas.
Byla C-503/15.
2017 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas.
Ramón Margarit Panicello prieš Pilar Hernández Martínez.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 267 straipsnis – Secretario Judicial – „Nacionalinio teismo“ sąvoka – Privalomoji jurisdikcija – Teisminių funkcijų vykdymas – Nepriklausomumas – Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas.
Byla C-503/15.
Court reports – general
Byla C‑503/15
Ramón Margarit Panicello
prieš
Pilar Hernández Martínez
(Secretario Judicial del Juzgado de Violencia sobre la Mujer Único de Terrassa prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 267 straipsnis – Secretario Judicial – „Nacionalinio teismo“ sąvoka – Privalomoji jurisdikcija – Teisminių funkcijų vykdymas – Nepriklausomumas – Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas“
Santrauka – 2017 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Nacionalinis teismas pagal SESV 267 straipsnį – Sąvoka – Secretario Judicial (Ispanija) – Netaikymas – Administracinio pobūdžio procedūra pagrindinėje byloje – Reikalavimas, kad organas laikytųsi veiksmų vieningumo bei hierarchinės priklausomybės principų
(SESV 267 straipsnis)
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į Secretario Judicial del Juzgado de Violencia sobre la Mujer Único de Terrassa (Terasos teismo, turinčio jurisdikciją smurto prieš moteris srityje, Secretario Judicial) pateiktus klausimus. Remiantis visais išdėstytais argumentais darytina išvada, kad nagrinėdamas pagrindinėje byloje aptariamą ieškinį dėl honoraro nesumokėjimo Secretario Judicial nėra teismas pagal SESV 267 straipsnį, todėl nėra reikalo nagrinėti, ar ši institucija atitinka kitus šio sprendimo 27 punkte nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos vertinamas šis statusas.
Šiuo atveju, kalbant visų pirma apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiančios institucijos jurisdikcijos „privalomumą“, reikia konstatuoti, kad jo iš principo kaip tik ir trūksta, nes Secretario Judicial kompetencija nagrinėti ieškinį dėl honorarų sumokėjimo pagal LEC 34 ir 35 straipsnius yra visiškai antraeilė ir alternatyvi. Iš tiesų procesinis atstovas arba advokatas gali pareikšti šį ieškinį tik tam, kad pareikalautų sumokėti su jau pasibaigusiu pagrindiniu teisminiu procesu, per kurį jis atstovavo savo klientui, susijusius mokėjimus. Be to, kad išieškotų tokius mokėjimus, jis nei teisiškai, nei faktiškai neprivalo pateikti tokio ieškinio ir, atvirkščiai, gali laisvai pasirinkti kelti tokį ieškinį ar inicijuoti deklaruojamojo pobūdžio teisminį procesą arba mokėjimo įsakymo procedūrą.
Remiantis šiais argumentais darytina išvada, kad, kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija trečiajame klausime ir 2016 m. kovo 17 d. Sprendime Nr. 58/2016 konstatavo Tribunal Constitucional (Konstitucinis Teismas), pagrindinėje byloje aptariamas ieškinys dėl honorarų nesumokėjimo nagrinėjamas pagal administracinio pobūdžio procedūrą, todėl negalima teigti, jog Secretario Judicial vykdo teisminę funkciją.
Tokiomis aplinkybėmis, beje, reikia pažymėti, kad Secretario Judicial taip pat neatitinka nepriklausomumo kriterijaus, nurodyto šio sprendimo 27 punkte.
Šiuo atveju neginčijama, kad kai Secretario Judicial nagrinėja ieškinius dėl honorarų nesumokėjimo, jis atitinka nepriklausomumo reikalavimą, vertinamą pagal vidinį aspektą, nes jam priskirtą užduotį vykdo visiškai laikydamasis objektyvumo ir nešališkumo ginčo šalių ir atitinkamų jų interesų toje byloje atžvilgiu. Taip pat neginčijama, kad atlikdamas tokį nagrinėjimą Secretario Judicial neatitinka šio reikalavimo, vertinamo pagal išorinį aspektą, pagal kurį reikalaujama, kad nebūtų hierarchinio ar pavaldumo ryšio bet kokio subjekto, galinčio jam duoti nurodymus ar instrukcijas, atžvilgiu.
Iš tiesų, kaip rašytinėse ir žodinėse pastabose pažymėjo Ispanijos vyriausybė, aiškinant LOJP 452 straipsnio 1 dalį, 465 straipsnio 6 ir 8 dalis, 467 straipsnį, taip pat Karaliaus dekreto Nr. 1608/2005 3 straipsnį ir 16 straipsnio h punktą darytina išvada, kad vykdydamas visas funkcijas Secretario Judicial gauna ir privalo laikytis hierarchiniu požiūriu viršesnės institucijos nurodymų, išskyrus atvejus, kai vykdo kompetenciją, susijusią su autentifikavimu, t. y. kai autentifikuoja aktus ir bylos dokumentus ir tvirtina procesinių pasekmių sukeliančius faktus arba priima proceso organizavimo ir vadovavimo jam aktus. Taigi remiantis Teisingumo Teismo turima bylos medžiaga darytina išvada, kad pagal šiuo metu Ispanijoje galiojančius teisės aktus Secretario Judicial turi nagrinėti pagrindinėje byloje nurodytą ieškinį dėl honorarų nesumokėjimo, laikydamasis veiksmų vieningumo ir hierarchinės priklausomybės principų.
(žr. 31, 35, 36, 39–42 punktus ir rezoliucinę dalį)