Byla C‑478/15

Peter Radgen

ir

Lilian Radgen

prieš

Finanzamt Ettlingen

(Finanzgericht Baden-Württemberg prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Apmokestinimas — Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo — Vienodas požiūris — Pajamų mokestis — Pajamų, gautų iš antraeilės pedagoginės veiklos, vykdomos pagal viešąją teisę įsteigtame juridiniame asmenyje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar valstybėje, kuriai taikomas 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimas, neapmokestinimas — Valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias šis neapmokestinimas netaikomas pajamoms, gautoms iš tokios veiklos, vykdomos pagal viešąją teisę įsteigtame juridiniame asmenyje, turinčiame registruotą buveinę Šveicarijoje“

Santrauka – 2016 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Ribos – Akivaizdžiai su byla nesusiję klausimai ir hipotetiniai klausimai, užduoti aplinkybėmis, kuriomis naudingas atsakymas yra neįmanomas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Tarptautiniai susitarimai – EB–Šveicarijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo – Vienodas požiūris – Mokestinis pranašumas – Valstybės narės teisės nuostatos, numatančios apmokestinamojo asmens, vykdančio pedagoginę veiklą pagal viešąją teisę įsteigtame juridiniame asmenyje, turinčiame registruotą buveinę Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, neapmokestinimas – Neapmokestinimo netaikymas tokiai veiklai, vykdomai pagal viešąją teisę įsteigtame juridiniame asmenyje, turinčiame registruotą buveinę Šveicarijoje – Neleistinumas – Pateisinimas – Nebuvimas

   (EB ir Šveicarijos susitarimo 2 straipsnis ir I priedo 9 straipsnio 2 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 27 punktą)

2.  Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo nuostatos, susijusios su vienodu požiūriu į pagal darbo sutartį dirbančius darbuotojus, turi būti aiškinamos taip, kad jos draudžia valstybės narės teisės nuostatas, kurios piliečiui, gyvenančiam nacionalinėje teritorijoje, neribotai apmokestinamam pajamų mokesčiu, pasinaudojusiam laisvo judėjimo teise, kad galėtų vykdyti antraeilę pedagoginę veiklą pagal viešąją teisę įsteigtame juridiniame asmenyje Šveicarijoje, nesuteikia iš šios pagal darbo sutartį vykdomos veiklos gautų pajamų neapmokestinimo, nors toks neapmokestinimas būtų taikomas, jei ši veikla būtų vykdoma pagal viešąją teisę įsteigtame juridiniame asmenyje šioje valstybėje narėje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kuriai taikomas Europos ekonominės erdvės susitarimas.

   Iš tiesų, mokestinio pranašumo srityje vienodo požiūrio principu, numatytu Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo I priedo 9 straipsnyje, gali remtis vienos susitariančios šalies pilietis darbuotojas, pasinaudojęs savo judėjimo laisve, prieš savo kilmės valstybę. Pažymėtina, kad nagrinėjamose teisės nuostatose nustatytas skirtingas požiūris į apmokestinamuosius asmenis pagal jų pajamų kilmę. Šis skirtumas gali juos atgrasyti nuo pasinaudojimo laisvo judėjimo teise ir todėl tai yra skirtingas požiūris, iš esmės prieštaraujantis šio susitarimo I priedo 9 straipsnio 2 daliai.

   Be to, toks skirtingas požiūris nepateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu. Iš tiesų, remdamasis motyvais, taikytinais šiuo atveju, Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad skirtingas požiūris į fizinius asmenis, kurie pasinaudoja judėjimo laisve ir vykdo antraeilę pedagoginę veiklą kitoje valstybėje narėje įsteigtame universitete toliau gyvendami savo gyvenamosios vietos valstybėje, ir asmenų, kurie tokią veiklą vykdo nacionalinėje teritorijoje, negali būti pateisintas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, susijusiu su susijusiu su švietimo, mokslinių tyrimų ir plėtros skatinimu, nes toks skirtumas kelią grėsmę dėstytojų, vykdančių antraeilę veiklą, laisvei pasirinkti paslaugų teikimo vietą Sąjungoje, nenustačius, jog siekiant tariamo švietimo skatinimo tikslo būtina atitinkamą neapmokestinimą taikyti tik apmokestinamiesiems asmenims, kurie vykdo panašią veiklą gyvenamosios vietos valstybėje narėje.

   Be to, Teisingumo Teismas taip pat atmetė pateisinimą, pagrįstą bendrojo intereso pagrindu, susijusiu su būtinybe užtikrinti nagrinėjamos mokesčių sistemos darną, nes mokesčių sistemos požiūriu neegzistuoja tiesioginis ryšys tarp nacionalinio universiteto sumokėto veiklos atlyginimo neapmokestinimo ir šio pranašumo kompensavimo konkrečiu mokesčiu.

   Galiausia, Teisingumo Teismas pažymėjo, viena vertus, kad visuotinai taikomas mokestinis pranašumas, suteikiamas kai fizinis asmuo vykdo veiklą visuomenės naudai, nėra priemonė, susijusi su mokymo turiniu ar švietimo sistemos organizavimu. Kita vertus, bet kuriuo atveju valstybės narės, įgyvendindamos savo turimą kompetenciją ir atsakomybę organizuoti švietimo sistemą, turi laikytis Sutarties nuostatų, susijusių su judėjimo laisve. Todėl, net jei nacionalinis reglamentavimas yra su tokiu organizavimu susijusi priemonė, jis vis tiek yra nesuderinamas su Sutartimi, nes daro įtaką dėstytojo, vykdančio antraeilę veiklą, paslaugų teikimo vietos pasirinkimui.

   (žr. 40, 43, 44, 50–54, 57 punktus ir rezoliucinę dalį)