Byla C‑423/15

Nils-Johannes Kratzer

prieš

R+V Allgemeine Versicherung AG

(Bundesarbeitsgericht prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Socialinė politika — Direktyva 2000/78/EB — Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje — 3 straipsnio 1 dalies a punktas — Direktyva 2006/54/EB — Lygios galimybės ir vienodas požiūris į vyrus ir moteris užimtumo ir profesinėje srityje — 14 straipsnio 1 dalies a punktas — Taikymo sritis — Sąvoka „įsidarbinant, savarankiškai įsidarbinant ar profesinėje srityje“ — Paraiškos dėl darbo vietos pateikimas, siekiant gauti formalų kandidato statusą vien tam, kad būtų galima reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl diskriminacijos — Piktnaudžiavimas teise“

Santrauka – 2016 m. liepos 28 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Nacionalinio teismo jurisdikcija – Faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir vertinimas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Europos Sąjungos teisė – Piktnaudžiavimas Sąjungos teisės nuostatoje įtvirtinta teise – Piktnaudžiavimą sudarantys veiksmai – Aplinkybės, į kuria reikia atsižvelgti – Patikrinimas, kurį turi atlikti nacionalinis teismas

3. Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyvos 2000/78 ir 2006/54 – Taikymo sritis – Sąvoka „įsidarbinant, savarankiškai įsidarbinant ar profesinėje srityje“ – Paraiškos dėl darbo vietos pateikimas, siekiant gauti formalų kandidato statusą vien tam, kad būtų galima reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl diskriminacijos – Piktnaudžiavimas teise

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54 14 straipsnio 1 dalies a punktas, 18 ir 25 straipsniai; Tarybos direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punktas ir 17 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 27 punktą)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 37–42 punktus)

3.  Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 3 straipsnio 1 dalies a punktą ir Direktyvos 2006/54 dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo 14 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad tokia situacija, kai asmuo, teikdamas paraišką dėl darbo vietos, siekia ne šios darbo vietos, o tik formalaus kandidato statuso vien tam, kad galėtų reikalauti žalos atlyginimo, nepatenka į sąvoką „įsidarbinant, savarankiškai įsidarbinant ar profesinėje srityje“, kaip ji suprantama pagal šias nuostatas, ir gali būti laikoma piktnaudžiavimu teise, jeigu nustatomi pagal Sąjungos teisę reikalaujami piktnaudžiavimą sudarantys elementai.

   Iš šių direktyvų pavadinimų formuluočių matyti, kad jos yra susijusios su užimtumo ir profesine sritimi.

   Vadinasi, asmuo, kuris savo paraišką dėl darbo vietos pateikia nurodytomis sąlygomis, akivaizdžiai nesiekia darbo vietos, į kurią jis formaliai kandidatuoja. Todėl jis negali remtis direktyvų 2000/78 ir 2006/54 teikiama apsauga. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su šiomis direktyvomis siekiamu tikslu – t. y. kiekvienam asmeniui užtikrinti vienodą požiūrį „užimtumo ir profesinėje srityje“, suteikiant veiksmingą apsaugą nuo tam tikrų rūšių diskriminacijos, kiek tai, be kita ko, susiję su „galimybe įsidarbinti“.

   Be to, šiomis aplinkybėmis toks asmuo negali būti laikomas nukentėjusiuoju, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 17 straipsnį ir Direktyvos 2006/54 25 straipsnį, arba „žalą“ ar „nuostolius patyrusiu“„nukentėjusiu asmeniu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 18 straipsnį.

   (žr. 31, 35, 36, 44 punktus ir rezoliucinę dalį)