Byla C‑411/15 P

Timab Industries
ir
Cie financière et de participations Roullier (CFPR)

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Karteliai – Europos pašarinių fosfatų rinka – Pardavimų kvotų paskirstymas, kainų ir pardavimo sąlygų koordinavimas bei keitimasis konfidencialia komercine informacija – Apeliančių pasitraukimas iš susitarimo procedūros – Neribota jurisdikcija – Teisėtų lūkesčių apsauga ir vienodas vertinimas – Protinga proceso trukmė“

Santrauka – 2017 m. sausio 12 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas

1. Teismo procesas–Žodinė proceso dalis–Atnaujinimas–Sąlygos

   (Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnis)

2. Apeliacinis skundas–Pagrindai–Teisingumo Teismo atliekama įrodymų vertinimo kontrolė–Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį – Bendrųjų teisės principų ir nuostatų, taikytinų įrodymų srityje, laikymosi kontrolė

   (SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

3. Konkurencija–Administracinė procedūra–Prašymas pateikti informaciją–Teisė į gynybą–Teisė atsisakyti pateikti atsakymą, kuriuo būtų pripažintas pažeidimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnis)

4. Konkurencija–Baudos–Dydis–Nustatymas–Baudos neskyrimas ar sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo–Elgesio, leidusio lengviau Komisijai konstatuoti pažeidimą, būtinybė–Komisijos diskrecija

   (Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)

5. Apeliacinis skundas–Pagrindai–Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas–Nepriimtinumas–Teisingumo Teismo atliekama faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė–Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

   (SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

6. Konkurencija–Baudos–Dydis–Nustatymas–Komisijos diskrecija–Teisminė kontrolė–Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija–Apimtis

   (SESV 261 ir 263 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis; Komisijos pranešimų 2002/C 45/03 ir 2006/C 210/02 29 punktas)

7. Konkurencija–Administracinė procedūra–Susitarimo procedūra–Baudų ribų nurodymas–Įmonės atsisakymas tęsti susitarimo procedūrą–Minėtų baudų ribų nepaisymas galutiniame Komisijos sprendime–Leistinumas–Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas–Nebuvimas

   (Tarybos reglamentas Nr. 1/2003; Komisijos pranešimų 2002/C 45/03 ir 2006/C 210/02 29 punktas)

8. Apeliacinis skundas–Pagrindai–Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas–Nepakankamai tikslus pagrindas–Nepriimtinumas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktas)

9. Apeliacinis skundas–Pagrindai–Teisingumo Teismo atliekama faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė–Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį–Įrodymų iškraipymu grindžiamas pagrindas–Netiksliai nustatytos faktinės aplinkybės, ko nematyti iš bylos medžiagos dokumentų–Nepriimtinumas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

10. Apeliacinis skundas–Pagrindai–Paprastas pagrindų ir argumentų, pateiktų Bendrajame Teisme, pakartojimas–Nepriimtinumas–Bendrojo Teismo atlikto Sąjungos teisės aiškinimo arba taikymo ginčijimas–Priimtinumas

    (SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktas ir 169 straipsnio 2 dalis)

11. Teismo procesas–Proceso Bendrajame Teisme trukmė–Protingas terminas–Byla, susijusi su konkurencijos taisyklių pažeidimu–Protingo termino nesilaikymas–Pasekmės–Deliktinė atsakomybė–Teismo sudėtis

    (SESV 101 ir 102 straipsniai, 256 straipsnio 1 dalis, 268 straipsnis ir 340 straipsnio antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)

12. Teismo procesas–Proceso Bendrajame Teisme trukmė–Protingas terminas–Vertinimo kriterijai

    (SESV 101 ir 102 straipsniai, 256 straipsnio 1 dalis, 268 straipsnis ir 340 straipsnio antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 47 punktą)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 58, 59 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 83 punktą)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 84–86 punktus)

5.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 89 punktą)

6.  Dėl Komisijos sprendimų teisminės kontrolės, kai ši nusprendžia skirti vienkartinę arba periodinę baudą už konkurencijos taisyklių pažeidimą, reikia pažymėti, kad, be SESV 263 straipsnyje numatytos teisėtumo kontrolės, Sąjungos teismas turi neribotą jurisdikciją, jam suteiktą pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, remiantis SESV 261 straipsniu, ir ji teismui suteikia teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju ir dėl to panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę arba periodinę baudą. Šiuo aspektu, apeliacinėje byloje priimdamas sprendimą teisės klausimais Teisingumo Teismas negali teisingumo sumetimais savo vertinimu pakeisti Bendrojo Teismo įgyvendinant savo neribotą jurisdikciją pateikto vertinimo dėl įmonėms už Sąjungos teisės pažeidimą skirtų baudų dydžio. Tik tuo atveju, jei Teisingumo Teismas manytų, kad sankcijos dydis yra ne tik netinkamas, bet ir toks didelis, kad jį būtų galima laikyti neproporcingu, reikėtų konstatuoti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes baudos dydis yra netinkamas.

   Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nors Bendrasis Teismas atsakė į visus argumentus, kuriais apeliantės kaltino Komisiją taikius įmonei, pasitraukusiai iš susitarimo procedūros, didesnę baudą nei maksimalus dydis, numatytas per diskusijas siekiant susitarimo dėl kur kas trumpesnės trukmės pažeidimo, tokia analizė grindžiama gero teisingumo vykdymo ir skaidrumo principų laikymusi. Todėl Bendrasis Teismas neturėtų būti kaltinamas atlikęs tokį išsamų bylos nagrinėjimą, kuris pirmą kartą jam leido priimti sprendimą dėl situacijos, kai įmonė, prisiėmusi įsipareigojimų per susitarimo procedūrą, galiausiai pasitraukė. Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas, atlikęs išsamų ginčijamo sprendimo teisėtumo ir jame nurodytos baudos dydžio kontrolę, visiškai įgyvendino savo neribotą jurisdikciją.

   Bendrasis Teismas deramai patikrino, ar pagrįstas vertinimas, kurį Komisija atliko dėl priimant ginčijamą sprendimą visų jai nurodytų aplinkybių, be kita ko, atsižvelgęs į apeliančių bendradarbiavimo apimtį po atsisakymo tęsti susitarimo procedūrą, t. y. vykstant įprastai procedūrai. Bendrasis Teismas taip pat sistemiškai tikrino Komisijos nurodytas aplinkybes apskaičiuojant ginčijamame sprendime skirtos baudos dydį. Konkrečiai jis atliko išsamią kontrolę dėl Komisijos atsižvelgimo į aplinkybes, leidžiančias taikyti šios baudos sumažinimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 29 punktą. Be to, reikia konstatuoti, kad apeliantės neįrodė, kodėl joms skirtos baudos yra tokios didelės, kad jas būtų galima laikyti neproporcingomis.

   (žr. 104–106, 108–112 punktus)

7.  Teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų ir galimybė juo remtis suteikta visiems ūkio subjektams, kuriems konkrečiomis garantijomis institucija suteikė pagrįstų lūkesčių. Be to, prieš priimdama galutinį sprendimą Komisija negali įmonei suteikti konkrečių garantijų dėl tam tikro baudos sumažinimo ar atleidimo nuo baudos, todėl šiuo aspektu kartelio šalims negali kilti teisėtų lūkesčių.

   Pirma, susitarimo procedūra yra administracinė procedūra, ji alternatyvi įprastai administracinei procedūrai, atskirta nuo jos ir turi tam tikrų ypatybių, kaip antai galimos baudos ribų nurodymą. Antra, jei įmonė nepateikia susitarimo pareiškimo, procedūrą, po kurios priimamas galutinis sprendimas, reglamentuoja bendrosios Reglamento Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal SESV 101 ir 102 straipsnius tvarkos nuostatos, o ne tos, kurios reglamentuoja susitarimo procedūrą.

   Trečia, kiek tai susiję su šia įprasta procedūra, pagal kurią reikia dar nustatyti atsakomybę, Komisija yra saistoma tik pranešimo apie kaltinimus, kuriame nenustatomos baudos ribos, ir turi atsižvelgti į naujas aplinkybes, apie kurias jai pranešta per tą pačią procedūrą. Šiuo atveju apeliantės pasitraukė iš susitarimo procedūros ir tik po šio pasitraukimo per įprastą procedūrą nurodė aplinkybes dėl mažesnės dalyvavimo trukmės darant inkriminuojamą pažeidimą.

   Taigi, apeliantės negalėjo remtis jokiais teisėtais lūkesčiais dėl to, kad nebus pakeistas skaičiavimo metodas, kurį Komisija joms nurodė per susitarimo procedūrą, apskaičiuojant galimas baudas remiantis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta šiame procedūros etape. Be to, pasitraukusios iš susitarimo procedūros apeliantės turėjo visą informaciją, leidžiančią numatyti, kad jų dalyvavimo kartelyje laikotarpiu iki nagrinėjamų metų ginčijimas neišvengiamai turės įtakos sumažinimams, kurie gali būti joms taikomi tiek atsižvelgiant į pranešimą apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą, tiek pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 29 punktą. Todėl Bendrasis Teismas visiškai negali būti kaltinamas dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo.

   (žr. 134–139 punktus)

8.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 140–142 punktus)

9.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 153 punktą)

10.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 154, 155, 157 punktus)

11.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 165, 166 punktus)

12.  Reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl Bendrojo Teismo pareigos išnagrinėti bylą per protingą terminą nesilaikymo, negali būti tiesiogiai pateiktas Teisingumo Teismui su apeliaciniu skundu; jį reikia pateikti pačiam Bendrajam Teismui, nes ieškinys dėl žalos atlyginimo yra veiksminga teisių gynimo priemonė. Todėl tokiu atveju, kai akivaizdu (ir šalys dėl to neturi pateikti jokių papildomų įrodymų), kad Bendrasis Teismas padarė gana sunkų pareigos išnagrinėti bylą per protingą terminą pažeidimą, Teisingumo Teismas gali tai konstatuoti. Todėl Teisingumo Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, gali konstatuoti teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą, garantuojamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje, pažeidimą dėl proceso Bendrajame Teisme neprotingos trukmės.

    Dėl kriterijų, leidžiančių įvertinti, ar Bendrasis Teismas laikėsi bylos išnagrinėjimo per protingą terminą principo, pažymėtina, kad nagrinėjimo termino protingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, kaip antai bylos sudėtingumą ir šalių elgesį. Šiuo aspektu reikšmingų kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir minėto termino protingumo vertinimas nereikalauja sistemiškai išnagrinėti bylos aplinkybių atsižvelgiant į kiekvieną jų, kai proceso trukmei pagrįsti pakanka vienos iš jų. Taigi bylos sudėtingumas arba vilkinimu pasižymintis ieškovo elgesys gali būti laikomas pateisinančiu bylos nagrinėjimo laiką, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo per ilgas.

    (žr. 165, 167–169 punktus)