Byla C‑356/15

Europos Komisija

prieš

Belgijos Karalystę

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Socialinė apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004–11, 12 straipsniai ir 76 straipsnio 6 dalis – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009–5 straipsnis – Darbuotojo komandiravimas – Priklausymas socialinio draudimo sistemai – Kova su sukčiavimu – A1 pažyma – Valstybės narės, kur vykdoma profesinė veikla, atsisakymas pripažinti sukčiavimo ar piktnaudžiavimo atveju“

Santrauka – 2018 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Įsipareigojimų neįvykdymo įrodymas – Komisijai tenkanti pareiga – Prezumpcijos – Neleistinumas – Įsipareigojimų neįvykdymo įrodymų pateikimas

   (SESV 258 straipsnis)

2. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ieškinys – Kaltinimų ir pagrindų nurodymas – Formos reikalavimai – Nedviprasmiškas reikalavimų formulavimas

   (SESV 258 straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 120 straipsnio c punktas)

3. Socialinė apsauga – Darbuotojai migrantai – Taikytini teisės aktai – Į kitą valstybę narę nei jų darbdavio įsisteigimo valstybė komandiruoti darbuotojai – Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos išduota A1 pažyma – Įrodomoji galia kitų valstybių narių socialinio draudimo įstaigoms – Ribos – Pareiga persvarstyti, kai kitos valstybės narės įstaiga pareiškia abejonių – Derinimo procedūra Socialinės apsaugos administracinėje komisijoje nepavykus susitarti – Procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo nepasiekus susitarimo

   (ESS 4 straipsnio 3 dalis; SESV 259 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalis ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 987/2009 5 straipsnio 1 dalis)

4. Socialinė apsauga – Darbuotojai migrantai – Taikytini teisės aktai – Į kitą valstybę narę nei jų darbdavio įsisteigimo valstybė komandiruoti darbuotojai – Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos išduota A1 pažyma – Įrodomoji galia kitų valstybių narių socialinio draudimo įstaigoms ir teismams – Pažyma, gauta sukčiaujant – Valstybės narės, į kurią komandiruoti darbuotojai, teismo teisė neatsižvelgti į pažymą – Sąlygos – Valstybės narės, į kurią komandiruoti darbuotojai, teisės normos, pagal kurias šioms institucijoms leidžiama pripažinti tokią pažymą negaliojančia ir vienašališkai nuspręsti taikyti komandiruotiems darbuotojams savo socialinės apsaugos sistemą – Neleistinumas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis ir 76 straipsnio 6 dalis ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 987/2009)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 25, 26 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 32–34 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 86, 87, 89–92 punktus)

4.  Reglamento Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 465/2012, taikymo sąlygų vertinimo klaidos, net ir akivaizdžios, atveju ir net jeigu paaiškėtų, kad komandiruotų darbuotojų veiklos sąlygos akivaizdžiai nepatenka į nuostatos, kuria remiantis buvo išduota A1 pažyma, materialinę taikymo sritį, turi būti laikomasi procedūros, skirtos galimiems atitinkamų valstybių narių įstaigų ginčams dėl A1 pažymų galiojimo ar teisingumo spręsti.

   Pripažinus, kad valstybė narė, į kurią komandiruotas darbuotojas, gali priimti teisės aktus, pagal kuriuos jos institucijos galėtų kreiptis į šios valstybės teismą ir vienašališkai pripažinti A1 pažymą negaliojančia, kiltų pavojus valstybių narių kompetentingų institucijų lojaliu bendradarbiavimu grindžiamai sistemai. Todėl, kol A1 pažyma nėra panaikinta arba paskelbta negaliojančia, ji iš principo privaloma valstybės narės, į kurią komandiruoti darbuotojai, teisės sistemoje, todėl privaloma ir jos institucijoms.

   Todėl tokios valstybės, į kurią komandiruoti darbuotojai, teisės normos, pagal kurias jos kompetentingoms institucijoms leidžiama vienašališkai taikyti darbuotojams tos valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktus, draudžiamos pagal Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą, kad pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai draudžiami tik pagal vieną socialinės apsaugos sistemą, ir teisinio saugumo principą, pagal kurį reikalaujama, be kita ko, kad teisės normos, ypač kai jomis fiziniams asmenims ir įmonėms sukeliama neigiamų padarinių, būtų aiškios ir tikslios, o jų pasekmės – numatomos.

   Tokios teisės normos juo labiau nesuderinamos su reglamentų Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009 nuostatomis, reglamentuojančiomis procedūrą, kurios reikia laikytis kilus sunkumų dėl šių reglamentų taikymo ar aiškinimo, visų pirma jei valstybė narė, į kurią komandiruotas darbuotojas, mano, kad neįvykdytos Reglamento Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos.

   Dėl galimybės neatsižvelgti į sukčiaujant gautą pažymą A1 pasakytina, kad kai, vykstant Reglamento Nr. 883/2004 76 straipsnio 6 dalyje numatytam dialogui, valstybės narės, į kurią buvo komandiruoti darbuotojai, įstaiga pateikia A1 pažymas išdavusiai įstaigai konkrečių įrodymų, kurie leidžia manyti, kad šios pažymos buvo gautos sukčiaujant, pastaroji įstaiga, vadovaudamasi lojalaus bendradarbiavimo principu ir atsižvelgdama į šiuos įrodymus, turi persvarstyti šių pažymų išdavimo pagrįstumą ir prireikus jas atšaukti.

   Jeigu pažymas išdavusi įstaiga atsisako persvarstyti per protingą terminą, minėtais įrodymais turi būti galima remtis per teismo procesą siekiant, kad valstybės narės, į kurią buvo komandiruoti darbuotojai, teismas neatsižvelgtų į atitinkamas pažymas.

   Minėtos valstybės narės, į kurią komandiruoti darbuotojai, teisės aktai neatitinka šių sąlygų.

   Viena vertus, šiuose teisės aktuose nenumatyta pareigos pradėti reglamentuose Nr. 883/2004 ir 987/2009 numatytą dialogo ir taikinimo procedūrą. Kita vertus, pagal šiuos teisės aktus įgaliojimai konstatuoti sukčiavimą ir dėl šios priežasties neatsižvelgti į A1 pažymą suteikiami ne vien nacionaliniam teismui, bet ir numatyta, kad nacionalinės socialinės apsaugos institucijos ir socialiniai inspektoriai per neteisminę procedūrą gali nuspręsti taikyti komandiruotiems darbuotojams šios valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktus.

   (žr. 93–96, 100, 101, 104 ir 105 punktus)