Byla C‑332/15

Baudžiamoji byla

prieš

Giuseppe Astone

(Tribunale di Treviso prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Direktyva 2006/112/EB — 167, 168, 178–182, 193, 206, 242, 244, 250, 252 ir 273 straipsniai — Teisė į PVM atskaitą — Esminiai reikalavimai — Formalūs reikalavimai — Naikinamasis terminas — Nacionalinės nuostatos, nesuteikiančios teisės į atskaitą, jei nesilaikoma daugumos formalių reikalavimų — Sukčiavimas mokesčių srityje“

Santrauka – 2016 m. liepos 28 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Nacionalinio teismo jurisdikcija – Nacionalinės teisės aiškinimas – Būtinybė pateikti prejudicinį klausimą ir pateiktų klausimų svarba – Nacionalinio teismo vertinimas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Perkant sumokėto mokesčio atskaita – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas prašymų pateikimo naikinamasis terminas – Leistinumas – Sąlygos – Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų paisymas

   (Tarybos direktyvos 2006/112 167, 168, 178 straipsniai, 179 straipsnio pirma pastraipa, 180 ir 182 straipsniai)

3. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Perkant sumokėto mokesčio atskaita – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos nesuteikiama teisė į atskaitą tuo atveju, kai sukčiaujant nesilaikoma šios teisės reglamentuojamų formalių reikalavimų – Leistinumas – Mokesčių neutralumo principo pažeidimas – Nebuvimas

   (Tarybos direktyvos 2006/112 168, 178, 179, 193, 206, 242, 244, 250, 252 ir 273 straipsniai)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 24 punktą)

2.  Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 167, 168, 178 straipsniai, 179 straipsnio pirma pastraipa ir 180 ir 182 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas teisės į atskaitą naikinamasis terminas, su sąlyga, kad laikomasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

   (žr. 39 punktą ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.  Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168, 178, 179, 193, 206, 242, 244, 250, 252 ir 273 straipsnius reikia aiškinti taip, kad pagal juos nedraudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kurie leidžia mokesčių administratoriui apmokestinamajam asmeniui nesuteikti teisės į pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitą, jei nustatyta, kad jis sukčiaudamas neįvykdė daugumos formalių pareigų, kurias turi įvykdyti, kad galėtų pasinaudoti šia teise.

   Konkrečiai kalbant, nepateikimas PVM deklaracijos, kaip ir nevedimas apskaitos, kurios leistų taikyti PVM ir mokesčių administratoriui atlikti jo kontrolę, taip pat išrašytų ir apmokėtų sąskaitų faktūrų neregistravimas gali kliudyti teisingai surinkti mokestį ir taip pakenkti sklandžiam bendrosios PVM sistemos veikimui. Todėl Sąjungos teisė nedraudžia valstybėms narėms tokio pareigų nevykdymo laikyti sukčiavimu mokesčių srityje ir tokiu atveju atsisakyti suteikti teisę į atskaitą. Šiuo atveju teisės į atskaitą nesuteikimas aplinkybėmis, kurios rodo pretenduojančio į šią teisę apmokestinamojo asmens sukčiavimą mokesčių srityje, nelaikomas prieštaraujančiu mokesčių neutralumo principui, nes juo negali pagrįstai remtis apmokestinamasis asmuo, tyčia dalyvavęs sukčiaujant mokesčių srityje ir sukėlęs grėsmę bendrosios PVM sistemos veikimui.

   (žr. 56, 58, 59 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)