Byla C‑216/15

Betriebsrat der Ruhrlandklinik gGmbH

prieš

Ruhrlandklinik gGmbH

(Bundesarbeitsgericht prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 2008/104/EB – Darbas per laikinojo įdarbinimo įmones – Taikymo sritis – Sąvoka „darbuotojas“ – Sąvoka „ekonominė veikla“ – Neturintys darbo sutarties slaugos darbuotojai, ne pelno siekiančios asociacijos paskirti į sveikatos priežiūros įstaigą“

Santrauka – 2016 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

Socialinė politika – Darbas per laikinojo įdarbinimo įmones – Direktyva 2008/104 – Taikymo sritis – Sąvoka „darbuotojas“ – Ne pelno siekiančios asociacijos narys, dirbantis pagrindinį darbą už darbo užmokestį vadovaujant įmonei naudotojai ir dėl to apsaugotas atitinkamoje valstybėje narėje – Darbo sutarties su šia asociacija nebuvimas – Įtraukimas – Sąvoka „ekonominė veikla“ – Ne pelno siekianti asociacija, kuri paskiria darbuotojus į sveikatos priežiūros įstaigas už finansinę kompensaciją, apimančią personalo ir administracines išlaidas – Įtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/104 1 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3 straipsnio 1 dalies a ir c punktai ir 2 dalis)

Direktyvos 2008/104 dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones 1 straipsnio 1 ir 2 dalis reikia aiškinti taip, kad į šios direktyvos taikymo sritį patenka ne pelno siekiančios asociacijos už finansinę kompensaciją savo nario paskyrimas į įmonę naudotoją dirbti pagrindinį darbą už darbo užmokestį jai vadovaujant, nes šis narys dėl to yra apsaugotas atitinkamoje valstybėje narėje, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, net jei šis narys pagal nacionalinę teisę neturi darbuotojo statuso, nes nėra sudaręs darbo sutarties su šia asociacija.

Pirmiausia, sąvoką „darbuotojas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2008/104, reikia aiškinti taip, kad ji apima visus dirbančius asmenis, t. y. kurie tam tikrą laikotarpį kito asmens naudai ir jo vadovaujami vykdo veiklą, už kurią gauna darbo užmokestį, ir dėl to yra apsaugoti atitinkamoje valstybėje narėje, nepaisant to, kaip jo darbo santykiai teisiškai kvalifikuojami nacionalinėje teisėje, koks yra šių dviejų asmenų teisinių santykių pobūdis ir forma.

Iš tiesų, pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją pagrindinis darbo santykių požymis yra tas, kad asmuo tam tikrą laiką kito asmens naudai ir jo vadovaujamas vykdo veiklą, už kurią gauna darbo užmokestį, ir šio dviejų asmenų santykio teisinis kvalifikavimas nacionalinėje teisėje ir jo forma šiuo atveju nėra lemiami. Be to, iš Direktyvos 2008/104 1 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies c punkto, kuriame apibrėžiama sąvoka „laikinasis darbuotojas“, matyti, kad ši direktyva taikoma ne tik darbuotojams, kurie sudarė darbo sutartį su laikinojo įdarbinimo įmone, bet ir tiems, kurie turi „darbo santykių“ su tokia įmone.

Iš to matyti, kad nagrinėjamo asmens ir laikinojo įdarbinimo įmonės santykio teisinis kvalifikavimas nacionalinėje teisėje, jų teisinių santykių pobūdis ir šio santykio forma nėra lemiami apibrėžiant šį asmenį kaip „darbuotoją“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2008/104.

Šia išvada neturi leisti suabejoti aplinkybė, kad pagal Direktyvos 2008/104 3 straipsnio 2 dalį ši direktyva nepažeidžia nacionalinės teisės aktuose pateikto darbuotojo apibrėžimo.

Iš tiesų, ši nuostata tik reiškia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė apsaugoti valstybių narių teisę nustatyti asmenis, kuriuos apima sąvoka „darbuotojas“, kaip tai suprantama pagal nacionalinę teisę, ir kurie turi būti saugomi pagal tą teisę, o šio aspekto Direktyva 2008/104 nederina.

Vis dėl to, šios nuostatos nereikia aiškinti kaip Sąjungos teisės aktų leidėjo atsisakymo pačiam apibrėžti jos apimtį, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2008/104, ir jos ratione personae taikymo sritį. Iš tiesų, šis teisės aktų leidėjas neleidžia valstybėms narėms vienašališkai apibrėžti šios nuostatos, bet pats šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžia kontūrus, kaip jis tai padarė su apibrėžtimi „laikinasis darbuotojas“ šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punkte.

Antra, asociacija, kaip nagrinėjamoji, kuri paskiria darbuotojus į sveikatos priežiūros įstaigas už finansinę kompensaciją, apimančią personalo ir administracines išlaidas, vykdo ekonominę veiklą, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalį.

Aplinkybė, kad asociacija nesiekia pelno pagal Direktyvos 2008/104 1 straipsnio 2 dalį ir suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nėra reikšminga šiuo atveju. Taip pat nėra reikšminga ir šios asociacijos, įsteigtos kaip asociacija, teisinė forma, nes ji neturi įtakos vykdomos ekonominės veiklos pobūdžiui.

(žr. 27–32, 43, 46–48 punktus ir rezoliucinę dalį)