Sujungtos bylos C‑184/15 ir C‑197/15

Florentina Martínez Andrés

prieš

Servicio Madrileño de Salud

ir

Juan Carlos Castrejana López

prieš

Ayuntamiento de Vitoria

(Tribunal Superior de Justicia del País Vasco

prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Socialinė politika — Direktyva 1999/70/EB — Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis — 5 ir 8 punktai — Terminuotų darbo sutarčių sudarymas paeiliui — Piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar paeiliui nustatant terminuotus darbo santykius prevencijos priemonės — Sankcijos — Terminuotų darbo santykių perkvalifikavimas į „nenuolatinę neterminuotą darbo sutartį“ — Veiksmingumo principas“

Santrauka – 2016 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas

1. Socialinė politika – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar paeiliui nustatant terminuotus darbo santykius prevencijos priemonės – Administracijos įdarbinti darbuotojai – Nacionalinės teisės nuostatos, numatančios, kad tokio piktnaudžiavimo atveju teisę išsaugoti darbo santykius turi tik asmenys, kuriems taikomos darbo teisės nuostatos – Atsisakymas suteikti tokią teisę pagal administracinės teisės nuostatas – Neleistinumas – Išimtis – Veiksmingos priemonės, skirtos nubausti už tokį piktnaudžiavimą minėtų darbuotojų atžvilgiu, buvimas – Nacionalinio teismo atliekamas patikrinimas

   (Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 3 punkto 1 dalis ir 5 punkto 1 dalis)

2. Socialinė politika – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Procedūros, skirtos pagal šią direktyvą kylančių pareigų laikymuisi užtikrinti – Veiksmingumo principas – Nacionalinės teisės nuostatos, įpareigojančios pagal terminuotą darbo sutartį dirbantį darbuotoją pareikšti naują ieškinį dėl tinkamos sankcijos nustatymo, kai teisminė institucija konstatuoja piktnaudžiavimą sudarant terminuotas darbo sutartis – Neleistinumas procesinių nepatogumų, kuriuos lemia tokios teisės nuostatos ir dėl kurių Sąjungos teisinės sistemos suteiktų teisių įgyvendinimas tampa pernelyg sudėtingas, atveju– Teisės į veiksmingą teisminę apsaugą paisymas – Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo atliekamas patikrinimas

   (Tarybos direktyvos 1999/70 priedas)

1.  Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio Direktyvos 1999/70 dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, 5 punkto 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog ja draudžiama, kad atitinkamos valstybės narės nacionaliniai teismai taikytų nacionalinės teisės nuostatas taip, kad tais atvejais, kai piktnaudžiaujama paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis, teisė išsaugoti darbo santykius suteikiama darbuotojams, administracijos įdarbintiems pagal darbo sutartį, kuriai taikomos darbo teisės nuostatos, tačiau tokia teisė apskritai nesuteikiama darbuotojams, šios administracijos įdarbintiems pagal administracinės teisės nuostatas, nebent nacionalinės teisės sistemoje egzistuoja kita veiksminga priemonė, skirta nubausti už tokį piktnaudžiavimą pastarųjų darbuotojų atžvilgiu, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

   Atitinkamos valstybės narės teismai privalo užtikrinti Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies laikymąsi ir tai, kad darbuotojai, susidūrę su piktnaudžiavimu paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis, nebūtų atgrasyti, nuo to, kad, vildamiesi, jog ir toliau bus įdarbinti viešajame sektoriuje, nacionalinės valdžios institucijose, įskaitant teismus, remtųsi teisėmis, kurios jiems suteikiamos dėl to, kad nacionalinės teisės aktais buvo įgyvendintos visos prevencijos priemonės, numatytos Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalyje.

   Konkrečiau kalbant, bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas turi užtikrinti, kad visų darbuotojų, įdarbintų pagal terminuotą sutartį, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 3 punkto 1 dalį, darbdaviams būtų taikomos nacionalinės teisės aktuose numatytos sankcijos, jeigu darbuotojai susidūrė su piktnaudžiavimu paeiliui sudarant darbo sutartis, ir taip būtų nepaisant jų darbo sutarties kvalifikavimo pagal vidaus teisę.

   Jeigu neegzistuoja jokia kita lygiavertė ir veiksminga apsaugos priemonė, taikytina administracijų darbuotojams, įdarbintiems pagal administracinės teisės nuostatas, vadovaujantis egzistuojančia nacionalinių teismų praktika tokių pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų prilyginimas nenuolatiniams pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams galėtų būti laikomas priemone, skirta nubausti už piktnaudžiavimą terminuotomis darbo sutartimis ir šitaip panaikinti Bendrojo susitarimo nuostatų pažeidimo pasekmes.

   (žr. 51–54 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą).

2.  Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio Direktyvos 1999/70 dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, nuostatos, siejamos su veiksmingumo principu, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos tokios nacionalinės procesinės taisyklės, kurios įpareigoja pagal terminuotą darbo sutartį dirbantį darbuotoją pareikšti naują ieškinį dėl tinkamos sankcijos nustatymo, jeigu teisminės institucijos sprendimu buvo konstatuotas piktnaudžiavimas paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis, nes dėl to tokiam darbuotojui kyla procesinių nepatogumų, susijusių, be kita ko, su išlaidomis, proceso trukme ir atstovavimo taisyklėmis, dėl kurių Sąjungos teisinės sistemos jam suteiktų teisių įgyvendinimas tampa pernelyg sudėtingas.

   Būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, o ne Teisingumo Teismas turi patikrinti, ar valstybė narė priėmė visas būtinas nuostatas, jam leidžiančias užtikrinti teisę į veiksmingą teisminę gynybą, laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų.

   Konkrečiau kalbant apie veiksmingumo principą, reikia pažymėti, kad nacionalinė procesinė nuostata turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į jos svarbą visame procese, į proceso eigą ir jo ypatumus įvairiose nacionalinėse institucijose. Žvelgiant iš šios perspektyvos, prireikus reikia atsižvelgti į pagrindinius nacionalinės teismų sistemos principus, kaip antai teisės į gynybą apsaugą, teisinio saugumo principą ir tinkamą proceso eigą.

   (žr. 60, 61, 64 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą).