Byla C‑147/15

Città Metropolitana di Bari

prieš

Edilizia Mastrodonato Srl

(Consiglio di Stato prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Aplinkos apsauga — Atliekų tvarkymas — Direktyva 2006/21/EB — 10 straipsnio 2 dalis — Iškastų ertmių užpylimas kitomis nei kasybos atliekomis — Šių atliekų šalinimas sąvartyne ar naudojimas“

Santrauka – 2016 m. liepos 28 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Tekstai keliomis kalbomis – Vienodas aiškinimas – Skirtumai tarp skirtingų kalbinių versijų – Atsižvelgimas į nagrinėjamo teisės akto bendrą struktūrą ir tikslus

2. Aplinka – Atliekos – Kasybos pramonės atliekų tvarkymas – Direktyva 2006/21 – Iškastų ertmių užpylimas kitomis nei kasybos atliekomis – Pareiga, kad užpildymo operacija atitiktų Direktyvą 1999/31 – Nebuvimas – Sąlyga – Operacija, kurią sudaro atliekų naudojimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/21 10 straipsnio 2 dalis; Tarybos direktyvos 1999/31 2 straipsnio g punktas, 3 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies antra įtrauka)

3. Aplinka – Atliekos – Atliekų sąvartynai – Direktyva 1999/31 – Atliekų naudojimo operacija – Sąvoka – Karjero užpildymas atliekomis – Vertinimo kriterijai

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98 3 straipsnio 15 ir 19 punktai; Tarybos direktyva 1999/31)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 29 punktą)

2.  Direktyvos 2006/21 dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo 10 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją Direktyvos 1999/31 dėl atliekų sąvartynų reikalavimai netaikomi karjero užpildymo kitomis nei kasybos atliekomis operacijai, kai ši operacija yra šių atliekų naudojimas, o tai patikrinti turi nacionalinis teismas.

   Direktyva 1999/31 taikytina tik šalinamoms, o ne naudojamoms atliekoms, nes šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ji taikoma visiems sąvartynams, o sąvartynas šios direktyvos 2 straipsnio g punkte apibrėžtas kaip atliekų šalinimo vieta, kur atliekos dedamos ant žemės ar užkasamos į žemę. Darytina išvada, kad kitos nei kasybos atliekos gali patekti į Direktyvos 1999/31 taikymo sritį, tik jeigu jos šalinamos sąvartynuose, ir nepatenka į minėtos direktyvos taikymo sritį, jeigu šios atliekos yra naudojamos. Būtent taip reikia aiškinti šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką, pagal kurią ši direktyva netaikoma naudojant inertines atliekas sąvartynams rekultyvuoti / atstatyti, perdengti ar statyti, jei šios atliekos tam tinka.

   (žr. 31, 33, 51 punktus ir rezoliucinę dalį)

3.  Kadangi sąvoka „naudojimas“ nėra apibrėžta Direktyvoje 1999/31 dėl atliekų sąvartynų, reikia remtis Atliekų direktyvos 2008/98 3 straipsnio 15 punkte pateikta „naudojimo“ apibrėžtimi. Direktyvos 2008/98 3 straipsnio 15 punkte atliekų naudojimas apibrėžtas būtent kaip operacija, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekų panaudojimas naudingu tikslu, pakeičiant jomis kitas medžiagas, kurios būtų buvusios panaudotos konkrečiai funkcijai atlikti. Darytina išvada, kad gamtinių išteklių išsaugojimas turi būti pagrindinis naudojimo operacijos tikslas. O kai žaliavų išsaugojimas yra tik operacijos, kurios pagrindinis tikslas – pašalinti atliekas, antrinis rezultatas, tai negali paneigti šios operacijos vertinimo kaip šalinimo operacijos.

   Atsižvelgiant į tai, bet kurią atliekų tvarkymo operaciją turi būti galima kvalifikuoti kaip šalinimą arba naudojimą ir, kaip matyti iš Direktyvos 2008/98 3 straipsnio 19 punkto, ta pati operacija negali būti tuo pačiu metu kvalifikuojama ir kaip šalinimo, ir kaip naudojimo. Šiomis aplinkybėmis, kai atliekų tvarkymo operacija negali būti susieta tik su viena iš operacijų ar operacijų kategorijų, nurodytų šios direktyvos I ir II prieduose, atsižvelgiant tik į nagrinėjamų operacijų formuluotę, ją kvalifikuoti reikėtų kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į minėtos direktyvos tikslus ir apibrėžtis. Šiuo klausimu dėl karjero užpildymo kitomis nei kasybos atliekomis operacijos nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir Direktyva 2008/98 siekiamą aplinkos apsaugos tikslą, turi įvertinti, ar tokia operacija visų pirma siekiama panaudoti kitas nei kasybos atliekas, skirtas naudoti atliekant šią užpildymo operaciją. Taip gali būti tuo atveju, jeigu, pirma, žinoma, kad minėtas karjeras būtų užpildytas net tuo atveju, jeigu tokių atliekų nebūtų, todėl reikėtų naudoti kitas medžiagas. Antra, nagrinėjamas karjero užpildymas gali būti vertinamas kaip naudojimo operacija, tik jeigu pagal naujausias mokslo ir technikos žinias naudojamos atliekos yra tinkamos šiam tikslui.

   (žr. 36, 37, 39, 41‑43, 45 punktus)