EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62015CJ0112

2016 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas.
Kødbranchens Fællesråd prieš Ministeriet for Fødevarer, Landbrug og Fiskeri ir Fødevarestyrelsen.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 – Reglamentas (EB) Nr. 854/2004 – Pašarų ir maisto oficiali kontrolė – Mokesčiai, kuriuos valstybės narės gali rinkti oficialios kontrolės išlaidoms padengti – Oficialiai paskirtų padėjėjų mokymo išlaidos.
Byla C-112/15.

Court reports – general

Byla C‑112/15

Kødbranchens Fællesråd

prieš

Ministeriet for Fødevarer, Landbrug og Fiskeri

ir

Fødevarestyrelsen

(Østre Landsret prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teisės aktų derinimas — Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 — Reglamentas (EB) Nr. 854/2004 — Pašarų ir maisto oficiali kontrolė — Mokesčiai, kuriuos valstybės narės gali rinkti oficialios kontrolės išlaidoms padengti — Oficialiai paskirtų padėjėjų mokymo išlaidos“

Santrauka – 2016 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas

  1. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Tekstai keliomis kalbomis – Vienodas aiškinimas – Skirtumai tarp skirtingų kalbinių versijų – Atsižvelgimas į nagrinėjamo teisės akto bendrą struktūrą ir tikslus

  2. Teisės aktų derinimas – Pašarų ir maisto oficiali kontrolė – Finansavimas – Už oficialią kontrolę mokėtini mokesčiai – Skaičiavimas – Atsižvelgimas į vykdant kontrolę dalyvaujančių darbuotojų privalomo mokymo išlaidas – Neįtraukimas

    (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 854/2004 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a punktas ir VI priedo 1 ir 2 punktai)

  1.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 36 punktą)

  2.  Reglamento Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, 27 straipsnio 4 dalies a punktą ir VI priedo 1 ir 2 punktus reikia aiškinti taip, kad pagal juos valstybėms narėms, nustatančioms mokesčio, taikomo maisto įstaigoms, dydį, draudžiama į jį įtraukti oficialiai paskirtų padėjėjų privalomų mokymų išlaidas.

    Iš tiesų mokesčiai gali būti skirti tik išlaidoms, kurių valstybės narės faktiškai patyrė vykdant kontrolę maisto sektoriaus įmonėse, padengti ir šių mokesčių tikslas nėra perkelti darbuotojų mokymo išlaidų naštą atitinkamo sektoriaus įmonėms. Taigi Reglamento Nr. 882/2004 VI priedą, į kurį daroma nuoroda šio reglamento 27 straipsnyje, reikia aiškinti taip, kad jame nurodyti tik darbuotojų, kurie faktiškai dalyvauja vykdant oficialią kontrolę, atlyginimai ir išlaidos. Be to, šią kontrolę paprastai atlieka oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai, kuriems gali padėti tik oficialiai paskirti padėjėjai arba tam tikrais specifiniais atvejais skerdyklos darbuotojai, ir nė viena iš Reglamento Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles, nuostatų neleidžia manyti, kad asmenys, dalyvaujantys oficialiai paskirtų padėjėjų privalomuose mokymuose, per šiuos mokymus gali dalyvauti vykdant oficialią kontrolę.

    (žr. 39–42 punktus ir rezoliucinę dalį)

Top