Byla T‑787/14 P

Europos Centrinis Bankas

prieš

Maria Concetta Cerafogli

„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — ECB personalas — Galimybė susipažinti su dokumentais — Su bylos šalių ginču susiję dokumentai — Dalinis atsisakymas leisti susipažinti — Ieškinio ir skundo atitikties taisyklė — Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas“

Santrauka – 2016 m. spalio 27 d. Bendrojo Teismo (apeliacinių skundų kolegija) sprendimas

1. Pareigūnų ieškiniai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio atitiktis – Tas pats dalykas ir pagrindas – Pagrindai ir argumentai, nenurodyti skunde, bet glaudžiai su juo susiję – Priimtinumas – Teisinių ginčo motyvų pakeitimas – Nepakankama sąlyga, kad šio ginčo pagrindas būtų laikomas nauju

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnis; Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 42 straipsnis; Europos Centrinio Banko personalo taisyklių 8.1 straipsnis)

2. Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Apimtis – Aktai, dėl kurių gali būti pareikštas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Visuotinai taikomas aktas, kuriuo pagrįstas skundžiamas sprendimas – Teisinio ryšio tarp skundžiamo akto ir ginčijamo visuotinai taikomo akto būtinumas – Visuotinai taikomo akto neteisėtumo poveikis

   (SESV 277 straipsnis)

3. Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio atitiktis – Tas pats dalykas ir pagrindas – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas, pirmą kartą nurodytas ieškinyje – Leistinumas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis; Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 42 straipsnis; Europos Centrinio Banko personalo taisyklių 8.1 straipsnis)

4. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Taikymas bet kurioje asmens atžvilgiu pradėtoje procedūroje, kurioje gali būti priimtas sprendimas šio asmens nenaudai – Principas, kurio laikymąsi reikia užtikrinti, net jeigu nėra atitinkamą procedūrą reglamentuojančių teisės aktų – Apimtis

1.  Kaip ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 dalyje, Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 42 straipsnyje ir Europos Centrinio Banko personalo taisyklių 8.1 straipsnyje numatyta, jog Banko tarnautojas gali pareikšti ieškinį teisme tik pasibaigus ikiteisminei procedūrai, kuri Banko personalo atveju susideda iš dviejų etapų, t. y. prašymo dėl ikiteisminio nagrinėjimo ir išankstinio skundo.

   Ieškovo nenaudai priimto galutinio akto teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, kurios institucijai buvo žinomos rengiant šį eksplicitinį arba implicitinį atsakymą, neatimant iš institucijos galimybės pateikti papildomų patikslinimų per teisminio nagrinėjimo stadiją. Pagal skundo ir vėliau pareikšto ieškinio atitikties taisyklę reikalaujama, kad Sąjungos teisme nurodytu pagrindu jau būtų remtasi ikiteisminėje procedūroje, kad paskyrimų tarnyba galėtų pakankamai susipažinti su suinteresuotojo asmens argumentais, kuriuos jis suformulavo skųsdamas sprendimą, priešingu atveju ieškinys būtų nepriimtinas.

   Pareigūnų ieškiniuose Sąjungos teisme pateikti reikalavimai gali apimti tik skunde nurodytuosius, paremtus tais pačiais pagrindais, tačiau šie reikalavimai Sąjungos teisme gali būti išdėstyti išsamiau, pateikiant pagrindus ir argumentus, kurie nebūtinai buvo nurodyti skunde, tačiau yra glaudžiai su juo susiję.

   Vis dėlto, pirma, kadangi ikiteisminė procedūra yra neformalaus pobūdžio ir suinteresuotieji asmenys šiame etape paprastai nesinaudoja advokato paslaugomis, administracija skundus turi aiškinti ne siaurai, o plačiai. Antra, Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsniu ir atitinkamomis Įdarbinimo sąlygų nuostatomis bei Personalo taisyklių 8.1 straipsniu nesiekiama griežtai ir galutinai apriboti galimos teisminio nagrinėjimo stadijos, jeigu teisme pareikštu ieškiniu nekeičiamas nei skundo pagrindas, nei jo dalykas.

   Nors skundo ir ieškinio dalyko ir pagrindo nekintamumas reikalingas tam, kad būtų galima draugiškai išspręsti ginčus, nuo skundo stadijos informuojant paskyrimų tarnybą apie suinteresuotojo asmens kaltinimus, aiškinant šias sąvokas negalima riboti suinteresuotojo asmens galimybės veiksmingai ginčyti jo nenaudai priimtą sprendimą.

   Dėl šios priežasties ginčo dalyko, kuris atitinka suinteresuotojo asmens reikalavimus, ir ginčo pagrindo, kuris atitinka šių reikalavimų teisinį ir faktinį pagrindimą, sąvokos negali būti aiškinamos griežtai. Vien pakeisti teisinių ginčo motyvų nepakanka, kad šio ginčo pagrindas būtų laikomas nauju. Keliais teisiniais motyvais galima grįsti vieną ir tą patį reikalavimą, taigi vieną ir tą patį pagrindą. Kitaip tariant, aplinkybė, kad ieškinyje remiamasi konkrečios nuostatos pažeidimu, kuris nebuvo nurodytas skunde, nebūtinai reiškia, kad dėl to buvo pakeistas ginčo pagrindas. Iš tikrųjų reikia remtis šio pagrindo esme, o ne tik jo teisinių motyvų formuluote, o Sąjungos teismas turi patikrinti, ar yra glaudus ryšys tarp šių motyvų ir ar iš esmės jie susiję su tais pačiais reikalavimais.

   (žr. 32–40 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 41–46 punktus)

3.  Pagal SESV 277 straipsnį iš esmės tik teismas turi teisę pripažinti visuotinai taikomą aktą negaliojančiu ir dėl to paskelbti jam apskųstą individualų aktą netaikytinu, tačiau institucijai, kuriai paduotas skundas, Sutartyse tokia kompetencija nesuteikta.

   Institucija galėtų atšaukti arba panaikinti jos priimtą visuotinai taikomą aktą, jei manytų, kad šis aktas neteisėtas, tačiau toks atšaukimas ar panaikinimas neprilygsta akto pripažinimui neteisėtu – tai pagal SESV 277 straipsnį gali daryti tik teismas – ir nesukelia tokių pačių pasekmių. Tokiomis aplinkybėmis formalus reikalavimas skunde nurodyti institucijai visuotinai taikomo akto neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, kurio nesilaikius šis prieštaravimas būtų vėliau nepriimtinas Sąjungos teisme, prieštarauja neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo struktūrai ir prasmei.

   Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu nesiekiama pakeisti Sutartyse nustatytos teisminės kontrolės sistemos ir visų pirma normų dėl tiesiogiai Sąjungos teismui pareikštų ieškinių priimtinumo.

   Reikšti neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą nagrinėjant tarnautojo ir institucijos ginčą galima tik laikantis kelių priimtinumo sąlygų: dėl netiesioginės teisių gynimo priemonės pažymėtina, kad ji suponuoja, jog yra pareikštas pagrindinis ieškinys dėl pareigūno nenaudai priimto sprendimo, šis pagrindinis ieškinys yra priimtinas, tarnautojas neturėjo galimybės prašyti panaikinti visuotinai taikomą aktą, kuriuo remiantis buvo priimtas jam nenaudingas sprendimas, ir yra pakankamas ryšys tarp visuotinai taikomo akto ir ginčijamo individualaus sprendimo. Vis dėlto neteisėtumu grindžiamam prieštaravimui taikomos teisinės tvarkos struktūra, visų pirma, motyvai, kad tik teismas turi teisę pripažinti visuotinai taikomą aktą netaikytinu, verčia manyti, kad šio prieštaravimo pareiškimas skundo nagrinėjimo stadijoje nėra papildoma jo priimtinumo sąlyga.

   Dėl neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo netiesioginio pobūdžio nepanaikinama galimybė pareikšti tokį prieštaravimą skundo nagrinėjimo stadijoje. Tačiau tarnautojo teisė remtis tokiu prieštaravimu skundo nagrinėjimo stadijoje nereiškia, kad jis privalo tai daryti ir kad priešingu atveju šis prieštaravimas būtų vėliau nepriimtinas Sąjungos teisme.

   (žr. 49, 55, 56, 66–68, 70 punktus)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 72 punktą)