Byla T‑567/14

Group OOD

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO)

„Europos Sąjungos prekių ženklas — Protesto procedūra — Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „GROUP Company TOURISM & TRAVEL“ paraiška — Ankstesni neregistruoti vaizdiniai nacionaliniai prekių ženklai „GROUP Company TOURISM & TRAVEL“ — Santykinis atmetimo pagrindas — Nacionalinės teisės taikymas — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis — Įrodymai, patvirtinantys nacionalinės teisės turinį — Reglamento (EB) Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies d punktas — Neatsižvelgimas į Apeliacinei tarybai pateiktus įrodymus — Apeliacinės tarybos diskrecija — Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalis“

Santrauka – 2016 m. birželio 29 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Europos Sąjungos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumas – Atsižvelgimas į nacionalinės teisės aktus arba teismo praktiką, kurie nebuvo nurodyti Taryboje, aiškinant nacionalinę teisę – Leistinumas – Ribos

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis ir 65 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnis, 19 taisyklės 2 dalies d punktas)

2. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo apibrėžtis ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Neregistruoto prekių ženklo arba kito prekyboje naudojamo žymens savininko protestas – Sąlygos – Aiškinimas atsižvelgiant į Sąjungos teisę – Vertinimas atsižvelgiant į nacionalinėje teisėje, kuria reglamentuojamas nurodytas žymuo, nustatytus kriterijus

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis)

3. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo apibrėžtis ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Neregistruoto prekių ženklo arba kito prekyboje naudojamo žymens savininko protestas – Žymuo, suteikiantis savininkui teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą – Įrodinėjimo pareiga

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalies b punktas; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnis, 19 taisyklės 2 dalies d punktas)

4. Europos Sąjungos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Apeliacija dėl Tarnybos protestų skyriaus sprendimo – Apeliacinės tarybos atliekamas nagrinėjimas – Apimtis – Faktai ir įrodymai, kurie nebuvo pateikti protestui pagrįsti per tam nustatytą terminą – Atsižvelgimas – Apeliacinės tarybos diskrecija

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis ir 76 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnis, 19 taisyklės 2 dalies d punktas ir 50 taisyklės 1 dalies trečia pastraipa)

5. Europos Sąjungos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Faktai, įrodymai ir pastabos, pateikti protestui pagrįsti – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos ankstesnės teisės apsaugos įgijimo, tęstinumo ir apimties įrodymas – Įrodymai, skirti nustatyti taikytinos nacionalinės teisės turinį – Tikslas – Būtinybės pateikti teisės akto tekstą iš oficialaus šaltinio nebuvimas

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnis, 19 taisyklės 2 dalies d punktas)

6. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo apibrėžtis ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Neregistruoto prekių ženklo arba kito prekyboje naudojamo žymens savininko protestas – Sąlygos – Vertinimas atsižvelgiant į nacionalinėje teisėje, kuria reglamentuojamas nurodytas žymuo, nustatytus kriterijus – Nacionalinės teisės turinio tikrinimas – Apimtis

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis)

1.  Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio tikslas – Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo kontrolė, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 65 straipsnį. Todėl Bendrojo Teismo funkcija nėra iš naujo išnagrinėti faktines aplinkybes pagal pirmą kartą jam pateiktus įrodymus.

   Nei šalims, nei pačiam Bendrajam Teismui negali būti daroma kliūčių aiškinant nacionalinę teisę, į kurią Europos Sąjungos teisėje pateikta nuoroda, vadovautis nacionalinės teisės aktais, nacionalinių teismų praktika ar nacionaline mokslo literatūra, jeigu norima ne priekaištauti Apeliacinei tarybai dėl to, kad ji neatsižvelgė į konkrečiame nacionalinio teismo sprendime esančias faktines aplinkybes, bet remtis teismų sprendimais ar doktrina, kad būtų pagrįstas pagrindas, susijęs su tuo, jog Apeliacinė taryba neteisingai taikė nacionalinės teisės nuostatą.

   Vis dėlto tuo atveju, kai paduodamas protestas, grindžiamas ankstesnės teisės buvimu pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalį, dokumentai, kuriuose pateikiamos nacionalinės teisės nuostatos, yra ne nacionalinės teisės aktai, kuriais Bendrasis Teismas gali vadovautis aiškindamas nacionalinę teisę, bet įrodymai, kuriais siekiama patvirtinti taikytinos nacionalinės teisės turinį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentui Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 19 taisyklės 2 dalies d punktą. Kadangi ieškovas šių dokumentų nepateikė per administracinę procedūrą Tarnyboje, jie laikytini nepriimtinais.

   (žr. 19–21 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 26–28 punktus)

3.  Taikant Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 8 straipsnio 4 dalies b punkto nuostatas reikia atsižvelgti, be kita ko, į nurodytus nacionalinės teisės aktus ir atitinkamoje valstybėje narėje priimtus teismų sprendimus. Tuo remiantis protestą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad nagrinėjamas žymuo patenka į nurodytos valstybės narės teisės aktų taikymo sritį ir kad jis leidžia uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą.

   Be to, pagal Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 19 taisyklės 2 dalies d punktą protestą pareiškiantis asmuo įpareigojamas pateikti Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai ne tik duomenis, įrodančius, kad jis atitinka nacionalinės teisės aktuose, kuriuos prašo taikyti, nustatytas sąlygas, kad galėtų uždrausti registruoti Europos Sąjungos prekių ženklą remdamasis ankstesne teise, bet ir šių teisės aktų turinio įrodymų. Kadangi šalys nepateikė jokių atitinkamų paaiškinimų ir įrodymų, Tarnyba neprivalo ex officio rinkti įrodymų, susijusių su taikytina nacionaline teise.

   (žr. 29, 33, 34 punktus)

4.  Protesto, grindžiamo ankstesnės teisės buvimu pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 8 straipsnio 4 dalį, atveju Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 19 taisyklės 2 dalies d punkte nepateiktas griežtas ir baigtinis sąrašas dokumentų, kuriuos reikia pateikti protestui pagrįsti. Šioje nuostatoje tik minima pareiga pateikti ankstesnės teisės pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalį įgijimo, tęstinumo ir apsaugos apimties įrodymų ir nepateikiama kitų paaiškinimų, todėl protestą pateikęs asmuo negali žinoti, kokius konkrečius dokumentus jis turi pateikti savo protestui pagrįsti. Tokiomis aplinkybėmis Apeliacinės tarybos diskrecija, susijusi su Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe atsižvelgti į pavėluotai pateiktus faktus ir įrodymus, neturėtų būti ribojama.

   Taigi Apeliacinė taryba neįgyvendino, net ir ribotai, jai suteiktos diskrecijos ir klaidingai grindė atsisakymą atsižvelgti į jai pateiktas nuorodas į taikytiną nacionalinę teisę, todėl ji pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 2868/95 50 taisyklės 1 dalies trečią pastraipą.

   (žr. 53, 55, 56, 59, 61 punktus)

5.  Protesto, grindžiamo ankstesnės teisės buvimu pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 8 straipsnio 4 dalį, atveju Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 19 taisyklės 2 dalies d punkte nepateiktas tikslus ir baigtinis sąrašas įrodymų, patvirtinančių ankstesnės teisės pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalį buvimą, galiojimą ir apsaugos apimtį, kuriuos protestą reiškiantis asmuo, siekiantis remtis šia teise, turi pateikti Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai. Todėl svarbūs nacionalinės teisės aktai gali būti laikomi vienu iš ankstesnės teisės pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalį įgijimo, tęstinumo ir apsaugos įrodymų.

   Tačiau nei reglamentuose Nr. 207/2009 ir 2868/95, nei teismo praktikoje nenurodoma, kaip turi būti įrodytas nacionalinės teisės aktų turinys. Šiuo klausimu pažymėtina, kad iš protestą pareiškusio asmens reikalaujami nacionalinės teisės įrodymai turi leisti Tarnybai teisingai ir neabejojant nustatyti taikytiną teisę. Tokia informacija apie taikytinus teisės aktus turi leisti Tarnybai suprasti ir taikyti tokių teisės aktų turinį, apsaugos suteikimo sąlygas ir apimtį, o pareiškėjui – įgyvendinti savo teisę į gynybą.

   Taigi šiems tikslams įgyvendinti teisės aktų tekstas iš oficialaus šaltinio nėra būtinas.

   (žr. 58, 69, 70 punktus)

6.  Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės kompetentingos instancijos turi įvertinti galią ir turinį įrodymų, kuriuos protestą pareiškęs asmuo pateikė tam, kad patvirtintų nacionalinės teisės normos, kuria remiasi, turinį. Pritaikius nacionalinę teisę gali išlikti pagrindas, kuriuo remiantis gali būti atsisakyta registruoti Europos Sąjungos prekių ženklą, todėl prieš patenkinant protestą dėl tokio prekių ženklo registracijos būtina suteikti Tarnybai galimybę patikrinti, ar protestą pareiškusio asmens informacija, kiek tai susiję su jam tenkančia įrodinėjimo našta, svarbi nustatant tokios nacionalinės teisės turinį.

   Todėl susiklosčius tokioms aplinkybėms, kai Tarnybai gali tekti atsižvelgti, be kita ko, į valstybės narės nacionalinę teisę, kuria saugoma ankstesnė teisė, kuria grindžiamas prašymas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia, ji privalo savo iniciatyva, jos nuomone, šiuo tikslu tinkamomis priemonėmis gauti informacijos, susijusios su atitinkamos valstybės narės nacionaline teise, jei tokia informacija yra būtina vertinant santykinio atmetimo pagrindo taikymo sąlygas, ir ypač nurodytų faktų realumą ar pateiktų dokumentų įrodomąją galią. Ši pareiga ex officio gauti informacijos apie nacionalinę teisę prireikus taikoma Tarnybai tuo atveju, kai ji jau turi su nacionaline teise susijusių pirminių duomenų – teiginių apie tokios teisės turinį arba vykstant teisminiams ginčams pateiktų įrodymų, kurie tariamai turi įrodomąją galią.

   Šiuo atžvilgiu Tarnyba turi imtis visų priemonių, kurios jai prieinamos dėl turimų vertinimo įgaliojimų, kad gautų informacijos apie taikytiną nacionalinę teisę ir nuodugniau ištirtų nurodytos nacionalinės teisės nuostatų turinį ir taikymo sritį, atsižvelgdama į protestą pareiškusio asmens pateiktus argumentus ir veikdama ex officio arba pasiūlydama protestą pareiškusiam asmeniui pagrįsti Tarnybai pateiktą informaciją.

   (žr. 77–79, 82 punktus)