Byla T‑111/14

Unitec Bio SA

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Dempingas — Argentinos kilmės biodyzelino importas — Galutinis antidempingo muitas — Ieškinys dėl panaikinimo — Tiesioginis poveikis — Konkretus poveikis — Priimtinumas — Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 2 straipsnio 5 dalis — Normalioji vertė — Gamybos sąnaudos“

Santrauka – 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas

1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Reglamentas, nustatantis antidempingo muitus – Reglamente aiškiai nurodyto produkto eksportuotojo, kuriam taikomas šis muitas, ieškinys – Priimtinumas

   (SESV 263 straipsnio ketvirtoji pastraipa)

2. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Rėmimasis sudėtine verte – Gamybos sąnaudų apskaičiavimas remiantis apskaitos dokumentais – Leidžianti nukrypti nuostata – Išlaidos, susijusios su tiriamojo produkto gamyba ir prekyba, tinkamai nenurodytos šiuose dokumentuose – Institucijoms tenkanti įrodinėjimo pareiga – Teisminė kontrolė – Apimtis

   (Tarybos reglamento Nr. 1972/2002 ketvirta konstatuojamoji dalis ir Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 5 dalies pirma bei antra pastraipos)

3. Ieškinys dėl panaikinimo – Dalykas – Dalinis panaikinimas – Sąlyga – Ginčijamų nuostatų atskiriamumas – Reglamento nuostata, numatanti galutinį antidempingo muitą – Reglamento pakeitimą iš esmės nulemiantis panaikinimas

   (SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1194/2013 1 straipsnis)

1.  Kadangi reglamente ieškovei, kuri jame aiškiai minima, nustatomas galutinis individualus antidempingo muitas, šios aplinkybės pakanka, kad būtų galima padaryti išvadą apie ieškovės konkrečią sąsają ir dėl to jos ieškinys dėl šio reglamento panaikinimo yra priimtinas.

   (žr. 30–32 punktus)

2.  Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 2 straipsnio 5 dalies pirmos ir antros pastraipų tikslas yra užtikrinti, kad sąnaudos, susijusios su panašaus produkto gamyba ir pardavimu, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant minėto produkto normaliąją vertę, atspindėtų sąnaudas, kurias gamintojas patiria eksportuojančios valstybės vidaus rinkoje.

   Be to, iš pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos formuluotės matyti, kad šalies, kuri yra tyrimo objektas, apskaitos dokumentai yra pagrindinis informacijos šaltinis nustatant panašaus produkto gamybos sąnaudas ir kad minėtuose dokumentuose esančių duomenų naudojimas yra principas, o jų koregavimas ar pakeitimas kitu pagrįstu pagrindu yra išimtis. Ši išimtis turi būti aiškinama siaurai.

   Reglamento Nr. 1972/2002, kuriuo iš dalies keičiamas ankstesnis pagrindinis antidempingo reglamentas Nr. 384/96 ir kuriuo į pastarojo reglamento 2 straipsnio 5 dalį buvo įterpta atitinkama nuostata, 4 konstatuojamoje dalyje numatyta galimybė remtis pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 5 dalimi, be kita ko, tuo atveju, jei panašaus produkto pardavimai neleidžia tinkamo palyginimo dėl iškraipymo. Iš to taip pat išplaukia, kad tokia situacija gali atsirasti, be kita ko, kai rinkoje egzistuoja ypatinga situacija, kaip nurodyta pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, kiek tai susiję su atitinkamo produkto dirbtinai maža kaina, tačiau tokio tipo situacijų nesusiejant vien su atvejais, kai eksporto valstybė tiesiogiai reguliuoja panašaus produkto ar jo pagrindinių žaliavų kainą.

   Tačiau eksporto valstybės valdžios institucijų priemonė gali leisti institucijoms apskaičiuojant panašaus produkto normaliąją vertę neatsižvelgti į apskaitos dokumentuose nurodytą žaliavų kainą, tik jei tai lemia didelį minėtų žaliavų kainos iškraipymą. Iš tiesų, kitoks išimties, numatytos pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, aiškinimas keltų didelį pavojų principui, pagal kurį minėti dokumentai yra privilegijuotas informacijos šaltinis nustatant panašaus produkto gamybos sąnaudas.

   Be to, dėl aplinkybių, pateisinančių pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmosios pastraipos taikymą, buvimo įrodinėjimo naštos, laikytina, kad institucijos, manančios, kad privalo neatsižvelgti į šalies, kuri yra tyrimo objektas, apskaitos dokumentuose nurodytas gamybos sąnaudas, jas pakeičiant kita kaina, kuri laikoma pagrįsta, turi remtis įrodymais arba bent jau požymiais, leidžiančiais nustatyti kriterijaus, kuriuo remiantis koregavimas atliekamas, buvimą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad veiksmai siekiant neatsižvelgti apskaičiuojant panašus produkto normaliąją vertę į šalių, kurios yra tyrimo objektas, apskaitos dokumentuose nurodytos minėto produkto gamybos sąnaudas, priskirtini prie išimties, kai institucijų nurodytas iškraipymas yra ne greita valstybės priemonės pasekmė, bet minėtos priemonės poveikis, kuris, laikoma, daromas rinkoje, jos turi paaiškinti, kaip veikia atitinkama rinka ir įrodyti konkrečias šios priemonės pasekmes jai, šiuo atžvilgiu nesiremdamos paprastomis prielaidomis.

   Šiuo aspektu Bendrojo Teismo kontrolė, kuri apsiriboja nustatymu, ar aplinkybės, kuriomis Sąjungos institucijos grindžia savo konstatavimus, gali patvirtinti jų iš to padarytas išvadas, nepažeidžia jų plačios diskrecijos prekybos politikos srityje

   (žr. 42–44, 54, 56–58 ir 70 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 74–76 punktus)