EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. liepos 16 d.

EJ ir kiti

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Pareigūnų tarnybos nuostatų reforma — Reglamentas Nr. 1023/2013 — Pareigybių rūšys — Pereinamosios nuostatos, susijusios su priskyrimu prie pareigybių rūšies — Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 30 straipsnio 2 dalis — Komisijos teisės tarnybos AD 13 lygio teisininkai administratoriai — „Teisės patarėjų“ ir „teisės tarnybos narių“ situacija — Priskyrimo prie AD 13 lygio tvarka pagal 2004 m. Pareigūnų tarnybos nuostatus — Paaukštinimas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį — Paskyrimas taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalį — Priskyrimas prie pareigybių rūšių „patarėjas arba lygiavertės pareigos“ ir „pereinamojo laikotarpio administratorius“ — Asmens nenaudai priimtas aktas — Sąvoka „didelės atsakomybės pareigos“ — Sąvoka „specialios pareigos“ — Vienodas požiūris — Galimybė paaukštinti į AD 14 lygį — Teisėti lūkesčiai — Teisinio saugumo principas“

Dalykas:

Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys; juo EJ ir 19 kitų ieškovų, kurių anoniminiai vardai nurodyti priede, prašo panaikinti Europos Komisijos paskyrimų tarnybos individualius sprendimus, pasak jų, priimtus po 2014 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (OL L 287, p. 15), priskirti ieškovus prie pareigų kategorijos, Komisijoje vadinamos „pagrindinis administratorius, kuriam taikomas pereinamasis laikotarpis“, atitinkančios pagal minėtą reglamentą nustatytą pareigybę „pereinamojo laikotarpio administratorius“.

Sprendimas:

Panaikinti individualius sprendimus, išreikštus nuoroda, įtraukta po 2014 m. sausio 1 d. į individualias elektronines ieškovų bylas, priimtus Europos Komisijos paskyrimų tarnybos, kuriais EJ ir kiti ieškovai, kurių anoniminiai vardai nurodyti priede, priskiriami prie pareigybių, Europos Komisijos tarnybose įvardytų kaip „pagrindinis administratorius, kuriam taikomas pereinamasis laikotarpis“, atitinkančių statutinę pareigybių rūšį „pereinamojo laikotarpio administratorius“. Europos Komisija padengia savo ir EJ bei kitų ieškovų, kurių anoniminiai vardai nurodyti priede, bylinėjimosi išlaidas. Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1. Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Paskyrimų tarnybos sprendimas dėl Komisijos teisės tarnybos AD 13 lygio nario priskyrimo prie pareigybių rūšies „Pereinamojo laikotarpio administratorius – Įtraukimas

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis, 90 straipsnio 2 dalis, 91 straipsnio 1 dalis ir XIII priedo 30 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1023/2013)

2. Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Skundas dėl sprendimo, kuris išreikštas pareigūno elektroninės asmens bylos pakeitimu – Priimtinumas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio 2 dalis, 90 straipsnio 2 dalis ir XIII priedo 30 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1023/2013)

3. Pareigūnai – Karjera – Pereinamųjų taisyklių, susijusių su perėjimo nuo senos prie naujos pareigūnų karjeros sistemos, įtvirtinimas – Priskyrimo prie pareigybių rūšių taisyklės – AD 13 lygio pareigūnų, atliekančių netipines funkcijas, priskyrimas – Administracijos diskrecija – Ribos – Vienodo požiūrio principo paisymas

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 30 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1023/2013, 17–19 konstatuojamosios dalys)

4. Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Naujos pareigų paaukštinimo sistemos priėmimas – Perėjimas nuo senos prie naujos sistemos – Administracijos diskrecija – Ribos – Įgytų teisių paisymas

   (Pareigūnų tarnybos nuostatai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1023/2013)

5. Pareigūnai – Karjera – Pereinamųjų taisyklių, susijusių su perėjimo nuo senos prie naujos pareigūnų karjeros sistemos, įtvirtinimas – Priskyrimo prie pareigybių rūšių taisyklės – Komisijos AD 13 lygio pareigūnų, einančių „teisės patarėjų“ ir „teisės tarnybos narių“ pareigas, priskyrimas – Teisės tarnybos narių priskyrimas prie pareigybės rūšies „pereinamojo laikotarpio administratorius“, o teisės patarėjų – prie pareigybės rūšies „patarėjas arba lygiavertės pareigos“ – Neleistinumas – Vienodo požiūrio principo pažeidimas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniai; Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalis, 45 straipsnis ir XIII priedo 30 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1023/2013)

1.  Paskyrimų tarnybos sprendimas, priimtas įsigaliojus Reglamentui Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, Komisijos teisės tarnybos AD 13 lygio pareigūną, einantį „teisės tarnybos nario“ pareigas, priskirti prie minėtame reglamente numatytos pareigybės rūšies „Pereinamojo laikotarpio administratorius“ yra asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį. Iš tiesų, remiantis Tarnybos nuostatų, iš dalies pakeistų Reglamentu Nr. 1023/2013 (toliau – naujieji Pareigūnų tarnybos nuostatai), XIII priedo 30 straipsnio 2 dalies c ir d punktų formuluote, paskyrimų tarnyba gali Teisės tarnyboje dirbančius AD 13 lygio „teisės patarėjus“ nuo 2014 m. sausio 1 d. laikyti einančiais pareigas, lygiavertes „patarėjams“, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą, o Komisijos narių kabinetų narius – einančiais pareigas, lygiavertes „skyriaus vadovui“, tačiau remiantis ja teisiškai neatmestina galimybė AD 13 lygio „teisės tarnybos narius“, taip pat dirbančius Teisės tarnyboje, atsižvelgiant į jų šioje tarnyboje atliekamas funkcijas, analogiškas toje pačioje tarnyboje dirbančių „teisės patarėjų“ funkcijoms, taip pat priskirti prie pareigybių rūšies „patarėjas arba lygiavertės pareigos“; žodis „lygiavertės“ turi lemiamą reikšmę priskiriant prie šios pareigybių rūšies.

   Šiuo atžvilgiu Sąjungos teisės aktų leidėjas, iš dalies pakeisdamas Pareigūnų tarnybos nuostatus Reglamentu Nr. 723/2004 (toliau –2004 m. Pareigūnų tarnybos nuostatai), konkrečiai nenusprendė, kad nuo šiol AD 13 lygio „teisės tarnybos nariai“ turi būti priskirti prie pareigybių rūšies „pereinamojo laikotarpio administratorius“, aiškiai numatytos naujuosiuose Pareigūnų tarnybos nuostatuose. Todėl tik dėl to, kad paskyrimų tarnyba atsisakė pripažinti, kad 2013 m. gruodžio 31 d. AD 13 lygio teisės patarėjas atliko pareigas, lygiavertes 2004 m. Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytoms „patarėjų“ arba „skyriaus vadovų“ pareigybių rūšims, to paties lygio teisės tarnybos narys buvo pagal naujųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 30 straipsnio 2 dalies b punktą automatiškai priskirtas prie pareigybių rūšies „pereinamojo laikotarpio administratorius“, numatytos naujuosiuose Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir apimančios ankstesnę 2004 m. tarnybos nuostatuose numatytą „administratoriaus“ pareigybių rūšį.

   Kadangi toks priskyrimas lemia atitinkamo pareigūno karjeros sustabdymą esant AD 13 lygiui, sprendimas dėl priskyrimo neabejotinai sukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir iš karto paveikti šio pareigūno interesus ir aiškiai pakeisti jo teisinę padėtį. Be to, šis sprendimas nėra parengiamasis aktas, nes gali sukelti teisinių pasekmių, iš karto paveiksiančių atitinkamo pareigūno interesus, neatsižvelgiant į galimą būsimą sprendimą atsisakyti paaukštinti jo pareigas į AD 14 lygį pagal naujuosius Pareigūnų tarnybos nuostatus.

   (žr. 40, 42, 44, 45 ir 47 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: 1989 m. vasario 14 d. Sprendimo Bossi / Komisija, 346/87, EU:C:1989:59, 23 punktas.

   Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. gruodžio 18 d. Sprendimas Cimenteries CBR ir kt. / Komisija, T‑10/92–T‑12/92 ir T‑15/92, EU:T:1992:123, ir 2008 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Angé Serrano ir kt. / Parlamentas, T‑47/05, EU:T:2008:384, 61 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.  Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 30 straipsnio 2 dalies matyti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Reglamentui Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, paskyrimų tarnyba priskiria pareigūnus, 2013 m. gruodžio 31 d. einančius AD pareigybių grupės pareigas, prie įvairių minėtoje nuostatoje išvardytų pareigybių rūšių, o tai reiškia, kad formaliai ši tarnyba priima tokius sprendimus dėl priskyrimo prie pareigybių rūšių ir kad pagal Reglamentu Nr. 1023/2013 iš dalies pakeistų Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio 2 dalį ji apie šiuos sprendimus raštu praneša atitinkamiems pareigūnams.

   Šiuo atžvilgiu skundas dėl sprendimo dėl priskyrimo, kuris išreikštas individualioje suinteresuotojo asmens elektroninėje byloje informacinėje personalo valdymo sistemoje, vadinamojoje „SysPer 2“, padarytu pakeitimu, nebuvo pateiktas per anksti, nes šis pakeitimas iš tiesų išreiškė paskyrimų tarnybos sprendimą, kurį techniškai įgyvendino jos padaliniai ir apie kurį, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje numatytą teisę į gerą administravimą ir remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti pranešta suinteresuotajam asmeniui raštu.

   (žr. 41 ir 48 punktus)

3.  Įsigaliojus Reglamentu Nr. 1023/2013 iš dalies pakeistiems Pareigūnų tarnybos nuostatams, 2013 m. gruodžio 31 d. pareigas einantys AD 13 lygio pareigūnai paskyrimų tarnybos sprendimu turėjo būti priskirti prie vienos iš trijų pareigybių rūšių, kurios iš dalies pakeistų Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 30 straipsnio 2 dalyje išimties tvarka numatytos administratoriams, šią datą užėmusiems AD 13 lygio pareigas, būtent: „skyriaus vadovo arba lygiavertės pareigos“, „patarėjas arba lygiavertės pareigos“ arba „pereinamojo laikotarpio administratorius“.

   Kalbant apie pareigūnų, atliekančių netipines funkcijas, kaip antai Komisijos teisės tarnybos „teisės patarėjai“, priskyrimą, pažymėtina, kad paskyrimų tarnyba privalėjo nustatyti, ar pagal analogiją su AD 13 lygio Komisijos „teisės patarėjų“ pareigybėmis, kurias, atsižvelgusi į atliekamų funkcijų pobūdį ir apimtį, ji priskyrė prie lygiaverčių „patarėjų“ funkcijų, AD 13 lygio pareigybės taip pat galėjo būti laikomos, atsižvelgiant į šiose pareigybėse atliekamų funkcijų pobūdį ir apimtį, lygiavertėmis „patarėjų“ pareigybėms ir būti priskirtos prie pareigybių rūšies „patarėjas arba lygiavertės pareigos“ pagal Reglamentu Nr. 1023/2013 iš dalies pakeistų Pareigūnų tarnybos nuostatų 30 straipsnio 2 dalies d punktą.

   Šiuo atžvilgiu iš dalies pakeistų Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 30 straipsnio 2 dalyje nenumatytas joks kriterijus, kuriuo remdamasi paskyrimų tarnyba galėtų nustatyti, ar AD 13 lygio teisininkas, kuris 2013 m. gruodžio 31 d. ėjo pareigas, jo institucijoje įvardytas kaip „teisės tarnybos narys“, buvo priskirtas prie pareigų, lygiaverčių „patarėjo“ pareigybių rūšiai, kuri numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų I priede esančioje pareigybių lentelėje, skirtoje visoms institucijoms ir visoms jų tarnyboms, o ne tik teisės tarnyboms. Todėl vertindama minėtą lygiavertiškumą ši tarnyba turi tam tikrą laisvę, kitaip tariant, diskreciją, kuria turi būti naudojamasi atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1023/2013 17–19 konstatuojamąsias dalis ir bet kuriuo atveju paisant vienodo požiūrio principo.

   (žr. 56, 63 ir 64 punktus)

4.  Teisiniai pareigūnų ir administracijos santykiai yra statutiniai, o ne sutartiniai, todėl pareigūnų teises ir pareigas teisės aktų leidėjas gali bet kuriuo momentu pakeisti; šiuo atžvilgiu iš dalies teisės aktą keičiantys teisės aktai, kaip antai Pareigūnų tarnybos nuostatus keičiantys reglamentai, iš principo, išskyrus išimtis, taikomi būsimoms teisinių situacijų, atsiradusių galiojant ankstesniems teisės aktams, sukeliamoms pasekmėms, išskyrus įgytas teises sukuriančioms situacijoms, susidariusioms ir galutinai įgyvendintoms pagal ankstesnę teisės normą. Šiuo atžvilgiu laikoma, kad teisė įgyta, kai jos atsiradimą nulėmęs teisinis faktas atsirado prieš pakeičiant teisės aktus, tačiau taip nėra teisės, kurios atsiradimą nulėmęs įvykis neįvyko galiojant iš dalies pakeistiems teisės aktams, atveju. Todėl pareigūnai, iki Reglamentu Nr. 1023/2013 iš dalies pakeistų Pareigūnų tarnybos nuostatų įsigaliojimo datos tik turėję galimybę, kad jų pareigos bus paaukštintos, ir toks paaukštinimas priklausė nuo paskyrimų tarnybos sprendimo, kurio ši dar nebuvo priėmusi, negali remtis įgyta teise išlaikyti šią pareigų paaukštinimo galimybę po šios datos.

   (žr. 58 ir 59 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: 1975 m. kovo 19 d. Sprendimo Gillet / Komisija, 28/74, EU:C:1975:46, 4 punktas ir 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. / Komisija, C‑443/07 P, EU:C:2008:767, 60–65 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

5.  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose įtvirtintas ir Sąjungos viešosios tarnybos teisėje taikomas vienodo požiūrio principas, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, pažeidžiamas, kai dvi asmenų kategorijos, kurių faktinė ir teisinė padėtis iš esmės nesiskiria, priskiriant prie pareigybių vertinamos skirtingai ir toks skirtingas vertinimas nėra objektyviai pateisinamas. Pagal šį principą nagrinėjant palygintinas situacijas turi būti atsižvelgiama į visas joms būdingas aplinkybes.

   Vienodo požiūrio principas pažeidžiamas, kai Komisija nusprendžia, kad pareigybės, kurios pagal šioje institucijoje vartojamą terminiją vadinamos „teisės tarnybos nariai“ ir kurias 2013 m. gruodžio 31 d. užėmė AD 13 lygio pareigūnai, nebuvo lygiavertės, kaip tai suprantama pagal Reglamentu Nr. 1023/2013 iš dalies pakeistų Pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – naujieji Pareigūnų tarnybos nuostatai) XIII priedo 30 straipsnio 2 dalies d punktą, „patarėjo“ pareigybei, numatytai Pareigūnų tarnybos nuostatų, iš dalies pakeistų Reglamentu Nr. 723/2004 (toliau –2004 m. Pareigūnų tarnybos nuostatai), nomenklatūroje, nors „teisės patarėjų“, kurie taip pat buvo AD 13 lygio ir atliko tas pačias funkcijas, pareigos buvo pripažintos lygiavertėmis. Taip pasielgdama Komisija skirtingai vertino pareigūnus, kurių padėtis buvo iš esmės tapati, kiek tai susiję su lygiu ir šio lygio pareigų, kurios pagal 2004 m. Pareigūnų tarnybos nuostatus ir šioje institucijoje vartojamą terminiją formaliai vadintos kitaip, atliekamomis funkcijomis.

   Šiuo atžvilgiu tai, kad pareigos paaukštintos vien pagal 2004 m. Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį, atsižvelgiant į tikslą visiems pareigūnams užtikrinti karjeros kilimo galimybę paisant vienodo požiūrio principo, nėra reikšmingas skirtumas, pateisinantis tai, kad, nepaisant visiškai tapačių 2013 m. gruodžio 31 d. atliekamų funkcijų, jų, kaip „teisės tarnybos narių“, priskyrimas prie naujuosiuose Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų pareigybių rūšių galėtų lemti nevienodas pasekmes, palyginti su jų kolegomis „teisės patarėjais“, kurių pareigos paaukštintos į tą patį AD 13 lygį pagal kartu taikomus 2004 m. Pareigūnų tarnybos nuostatų arba iki Reglamento Nr. 723/2004 įsigaliojimo galiojusios redakcijos Pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – senieji Pareigūnų tarnybos nuostatai) 29 straipsnio 1 dalį ir 45 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. gruodžio 31 d. pareigas ėję AD 13 lygio „teisės patarėjai“ pagal 2004 m. arba net senuosius Pareigūnų tarnybos nuostatus buvo paskirti tokiomis sąlygomis, kurios tuo metu buvo numatytos skiriant į vidutinės grandies vadovų pareigas, negali savaime įrodyti, kad jų nuopelnai ypatingi ar didesni už tuos, kuriuos įrodyti turėjo paaukštinimo į AD 13 lygį kandidatai, ar kad jie neišvengiamai vykdė „didelės atsakomybės“ ar „specialias“ pareigas, kaip tai suprantama pagal naujuosius Pareigūnų tarnybos nuostatus.

   (žr. 65, 71, 75 ir 79 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. / Komisija, EU:C:2008:767, 76 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

   Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Nolin / Komisija, T‑58/11 P, EU:T:2011:664, 37–39 punktai.