EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. rugsėjo 22 d.

Roberto Gioria

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba — Atviri konkursai — Konkursas EPSO/AST/126/12 — Atrankos komisijos nario ir kandidato giminystės ryšys — Interesų konfliktas — Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis — Sąžiningiausių pareigūnų įdarbinimas — Sprendimas pašalinti kandidatą iš konkurso“

Dalykas:

Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo R. Gioria prašo, pirma, panaikinti 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą, kuriuo konkurso EPSO/AST/126/12 atrankos komisija (toliau – atrankos komisija) patvirtino ieškovo pašalinimą iš šio konkurso, ir, antra, atlyginti jo tariamai patirtą neturtinę žalą.

Sprendimas:

Atmesti ieškinį. R. Gioria padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiama pusė R. Gioria patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1. Pareigūnai — Įdarbinimas — Konkursas — Kandidatas — Informacijos apie giminystės ryšį su atrankos komisijos nariu nebuvimas — Sąžiningumo reikalavimo pažeidimas — Kandidato pašalinimas — Atrankos komisijos nario pareigos atsistatydinti esant jo ir kandidato giminystės ryšiui pažeidimas — Poveikio nebuvimas

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a straipsnis ir 27 straipsnis)

2. Pareigūnai — Konkursas — Atrankos komisija — Vienodo požiūrio ir objektyvaus vertinimo principų laikymasis — Pažeidimai, kuriais gali būti pakenkta Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio tikslui — Pasekmės

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis)

3. Pareigūnų ieškiniai — Ieškinys dėl žalos atlyginimo — Atskiras nuo ieškinio dėl panaikinimo ieškinys — Priimtinumas, nepaisant ikiteisminės procedūros pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus nebuvimo — Sąlyga — Su prašymu dėl panaikinimo susijęs prašymas atlyginti žalą

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.  Vien dėl to, kad pažeisdamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a straipsnyje numatytas pareigas giminystės ryšiu su kandidatu susietas atrankos komisijos narys apie tai neinformavo savo kolegų, dalyvaujančių konkurso, kuriame dalyvauja giminystės ryšiu susietas kandidatas, atrankos komisijoje, nereiškia, kad šis kandidatas, kaip kandidatas į pareigas, į kurias įdarbinant reikalaujama įrodyti patį didžiausią sąžiningumą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnį, atleidžiamas nuo atsakomybės, nes jis pats nenusprendė esant naudinga pranešti Europos personalo atrankos tarnybai ir (arba) atrankos komisijai apie savo giminystės ryšį su atrankos komisijos nariu; toks elgesys yra minimalus elgesys, kurio būtų galima tikėtis iš kandidato, kuris tikisi būti įdarbintas Europos Sąjungos pareigūnu, ypač kai minėta tarnyba daug kartų priminė kandidatams, kad draudžiama bendrauti su bet kuriuo atrankos komisijos nariu.

   Todėl naudodamasi savo plačia diskrecija atrankos komisija, įgalinta nustatyti tinkamumo kriterijų sąrašą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 30 straipsnį, gali teisingai manyti, kad nežinant atrankos komisijai kandidatas dėl savo giminystės ryšio su atrankos komisijos nariu, net jei pastarasis dalyvauja atrankos komisijoje, atsakingoje už kitą sritį, yra palankesnėje situacijoje nei kiti atviro konkurso kandidatai ir kad dėl šios situacijos kyla pavojus pažeisti pagrindinį kiekvieno konkurso reikalavimą, t. y. vienodo požiūrio į visus kandidatus užtikrinimą.

   (žr. 36 ir 53 punktus)

2.  Vienodo požiūrio principas yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, kuris taikomas, be kita ko, konkursams ir kurio laikymusi konkurso atrankos komisija turi griežtai rūpintis per konkursą. Konkurso atrankos komisija turi užtikrinti, kad visų kandidatų, laikiusių egzaminus, vertinimai atitiktų lygybės ir objektyvumo reikalavimus, ir privalo visiems kandidatams vienodai taikyti tuos pačius vertinimo kriterijus.

   Iš tiesų dėl bet kokio įvykio arba situacijos, dėl kurios galėtų būti nesilaikoma pagrindinių vienodo požiūrio į kandidatus ir jų atrankos objektyvumo garantijų, kyla pavojus pažeisti Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje numatytą kiekvienos įdarbinimo procedūros tikslą, t. y. „užtikrinti, kad institucijoje dirbtų gabiausi, našiausi ir principingiausi pareigūnai“.

   Šiuo klausimu konkurso atrankos komisija turi plačią diskreciją, kai ji susiduria su pažeidimais, kurie gali pakenkti minėtam tikslui.

   Todėl kai sužinoma apie giminystės ryšį po atrankos egzaminų, atrankos komisija negali taikyti kitos priemonės, kaip tik pašalinti atitinkamą kandidatą iš atviro konkurso, kad užtikrintų tai, jog konkursas toliau galėtų vykti griežtai laikantis lygybės sąlygų, būtinų užtikrinant Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio tikslo laikymąsi.

   (žr. 50–52 ir 54 punktus)

   Nuoroda:

   Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. sausio 17 d. Sprendimo Gerochristos / Komisija, T‑189/99, EU:T:2001:12, 25 punktas; 2004 m. sausio 20 d. Sprendimo Briganti / Komisija, T‑195/02, EU:T:2004:10, 31 punktas; 2005 m. balandžio 5 d. Sprendimo Christensen / Komisija, T‑336/02, EU:T:2005:115, 43 punktas ir 2005 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Pantoulis / Komisija, T‑290/03, EU:T:2005:316, 90 punktas.

   Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Aparicio ir kt. / Komisija, F‑20/08, F‑34/08 ir F‑75/08, EU:F:2009:132, 77 punktas ir 2014 m. vasario 12 d. Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, F‑127/11, EU:F:2014:14, 43 punktas.

3.  Nors ieškinys dėl žalos atlyginimo yra priimtinas, net jeigu pirma dėl to paties dalyko nepateikiamas prašymas administracijai, kai egzistuoja minėto ieškinio ir ieškinio dėl panaikinimo tiesioginis ryšys, kitaip yra tuo atveju, kai tariama žala atsirado dėl administracijos padarytų nusižengimų arba neveikimo. Pastaruoju atveju, kai tariama žala kyla ne dėl akto, kurį prašoma panaikinti, bet dėl tariamai padarytų nusižengimų ir neveikimo, ikiteisminė procedūra būtinai turi būti pradėta pateikiant prašymą administracijai atlyginti šią žalą.

   Taigi reikalavimai atlyginti žalą, pateikti remiantis žalos, kurią kandidatas patyrė dėl jo neteisingo pašalinimo iš konkurso dėl priežasčių, kurios nenumatytos jokiame teisės akte, kitaip tariant, dėl neteisėto atrankos komisijos elgesio, ir kuri tiesiogiai neatsirado dėl ginčijamo sprendimo, atlyginimu, yra nepriimtini, kai nebuvo pateikta pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį jokio prašymo dėl tokios žalos atlyginimo prieš pareiškiant ieškinį.

   Vis dėlto tuo atveju, kai neturtinė žala patiriama dėl to, kad buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo siekiama, jog konkursas vyktų griežtai laikantis lygybės sąlygų, būtinų Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio tikslo laikymuisi užtikrinti, ir kai reikalavimai dėl panaikinimo buvo atmesti nekonstatavus jokio pažeidimo, reikia atmesti reikalavimus atlyginti žalą.

   (žr. 74, 76 ir 77 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: 1989 m. birželio 27 d. Sprendimo Giordani / Komisija, 200/87, EU:C:1989:259, 22 punktas.

   Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. gegužės 11 d. Sprendimo de Stefano / Komisija, T‑25/03, EU:T:2005:168, 78 punktas.

   Tarnautojų teismo praktika: 2013 m. balandžio 24 d. Sprendimo Demeneix / Komisija, F‑96/12, EU:F:2013:52, 87 punktas.