EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. rugsėjo 9 d.

Stéphane De Loecker

prieš

Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT)

„Viešoji tarnyba — EIVT personalas — Laikinasis tarnautojas — Delegacijos trečiojoje šalyje vadovas — Pasitikėjimo santykių nutrūkimas — Perkėlimas į EIVT būstinę — Pirmalaikis darbo sutarties nutraukimas — Įspėjimas — Sprendimo motyvavimas — Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnis — Teisė į gynybą — Teisė būti išklausytam“

Dalykas

:

Pagal SESV 270 straipsnį, EAEB sutarčiai taikomą pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo S. De Loecker prašo, pirma, panaikinti 2013 m. gruodžio 20 d. Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) sprendimą nuo 2014 m. kovo 31 d. nutraukti jo laikinojo tarnautojo sutartį, vyriausiojo įgaliotinio sprendimus atsisakyti jį išklausyti jam pareiškus skundą dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) generalinio administracijos direktoriaus priekabiavimo ir atmesti jo prašymą paskirti išorės tyrėją šiam skundui nagrinėti, taip pat minėtą skundą laikyti pagalbos prašymu, adresuotu Europos Komisijos kompetentingoms tarnyboms, ir, antra, nustatyti tyrimo priemonę.

Sprendimas

:

Atmesti ieškinį. S. De Loecker padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos visos Europos išorės veiksmų tarnybos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1. Pareigūnų ieškiniai — Laikinieji tarnautojai — Asmens nenaudai priimtas aktas — Sąvoka — Atsisakymas organizuoti pokalbį su suinteresuotuoju asmeniu tam, kad jam būtų pranešta apie konkrečias perkėlimo į kitas pareigas priežastis — Sprendimas perkelti, dėl kurio jau pareikštas ieškinys dėl panaikinimo — Neįtraukimas

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 1 dalis)

2. Pareigūnai — Pareigūno administraciniam statusui poveikio turintis sprendimas — Atsižvelgimas į faktinius duomenis, kurių nėra jo asmens byloje, tačiau apie kuriuos buvo iš anksto pranešta suinteresuotajam asmeniui — Teisėtumas — Sąlygos

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnis ir 90 straipsnio 1 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 straipsnis)

3. Pareigūnai — Asmens byla — Joje turintys būti dokumentai — Pareigūno administraciniam statusui poveikio turintis sprendimas — Sąvoka — Tarnybinio tyrimo ataskaita — Neįtraukimas — Tyrimo grupės parengta vertinimo ataskaita, kurioje nurodyti pareigūno nusižvengimai — Įtraukimas

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirmos pastraipos a punktas ir IX priedo 2 straipsnio 2 dalis)

4. Pareigūnai — Laikinieji tarnautojai — Terminuotos sutarties nutraukimas — Pareiga priimti sprendimą suteikus galimybę suinteresuotajam asmeniui pateikti savo pastabas — Apimtis — Pažeidimas — Pasekmės

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio b punkto ii papunktis)

1.  Tik priemonės, sukeliančios privalomų teisinių pasekmių, galinčių daryti poveikį ieškovo interesams, nes aiškiai pakeičiama jo teisinė padėtis, yra asmens nenaudai priimti aktai, taigi – aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį.

   Šiuo klausimu tarnybos, įgaliotos sudaryti darbo sutartis, atsisakymas organizuoti pokalbį su laikinuoju tarnautoju, kuris prašo būti išklausytas tam, kad sužinotų tikslias perkėlimo iš pareigų, į kurias buvo priimtas, į kitas pareigas priežastis, nėra asmens nenaudai priimtas aktas, nes dėl sprendimo perkelti jau buvo pareikštas ieškinys dėl panaikino Sąjungos teisme.

   Iš tiesų toks atsisakymas pagrįstas sprendimu perkelti suinteresuotąjį asmenį į kitas pareigas ir yra paprasčiausia atsargumo priemonė, skirta minėtam sprendimui apginti vykstant ieškinio dėl panaikinimo nagrinėjimui.

   (žr. 46–48 punktus)

   Nuoroda:

   Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. liepos 13 d. Nutarties Comunidad Autónoma de Andalucía / Komisija, T‑29/03, EU:T:2004:235, 29 punktas ir 2006 m. spalio 4 d. Sprendimo Tillack / Komisija, T‑193/04, EU:T:2006:292, 67 punktas.

   Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo Komisija / Violetti ir kt., T‑261/09 P, EU:T:2010:215, 46 punktas.

   Tarnautojų teismo praktika: 2013 m. vasario 26 d. Sprendimo Labiri / EESRK, F‑124/10, EU:F:2013:21, 42 punktas.

2.  Pagal pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnį, kuris laikiniesiems tarnautojams taikomas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 straipsnį, siekiama užtikrinti pareigūnų ir tarnautojų teisę į gynybą, užkertant kelią tam, kad tarnybos, įgaliotos sudaryti darbo sutartis, priimti sprendimai, darantys poveikį jų administraciniam statusui ir karjerai, būtų pagrįsti su jų kompetencija, darbo našumu arba elgesiu susijusiais faktais, nenurodytais asmens byloje. Todėl tokiais faktiniais duomenimis pagrįstas sprendimas prieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatų garantijoms ir turi būti panaikintas, nes buvo priimtas taikant neteisėtą procedūrą.

   Vis dėlto Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirmos pastraipos a punkto pažeidimas nelemia akto panaikinimo, nebent įrodoma, jog nagrinėjami dokumentai galėjo turėti lemiamą įtaką ginčijamo sprendimo priėmimui. Vien dokumentų nepridėjimu prie asmens bylos negalima pateisinti asmens nenaudai priimto akto panaikinimo, jeigu suinteresuotasis asmuo faktiškai su jais buvo supažindintas. Iš tiesų iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad prieš pareigūną negalima remtis tik dokumentais, susijusiais su jo administraciniu statusu, apie kuriuos jam nebuvo iš anksto pranešta. Ši pastraipa netaikoma dokumentams, su kuriais jis jau buvo supažindintas, tačiau kurie dar nebuvo pridėti prie jo asmens bylos. Jeigu institucija tokių dokumentų neprideda prie pareigūno asmens bylos, jis visada gali teisėtai pateikti prašymą, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, o jeigu šis prašymas atmetamas – administracinį skundą. Tačiau bet kuriuo atveju institucijai negali būti kliudoma priimti sprendimo dėl tarnybos interesų remiantis dokumentais, apie kuriuos suinteresuotajam asmeniui prieš tai jau buvo pranešta, vien dėl to, kad jie dar nebuvo pridėti prie jo asmens bylos.

   (žr. 74 ir 84 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: 1996 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Ojha / Komisija, C‑294/95 P, EU:C:1996:434, 68 punktas.

   Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. birželio 28 d. Sprendimo Bianchi / ETF, F‑38/06, EU:F:2007:117, 45 punktas.

3.  Pačiame Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirmos pastraipos a punkte administracija neįpareigojama pridėti prie asmens bylos visus su pareigūnu susijusius dokumentus. Jame skiriami, pirma, „dokumentai“, kurie turi būti asmens byloje, tik jeigu jie susiję su pareigūno administraciniu statusu, ir, antra, „ataskaitos“, kurios turi būti pridėtos, tik jeigu jos susijusios su atitinkamo pareigūno kompetencija, darbo našumu ir elgesiu. Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirmos pastraipos a punkte numatytos ataskaitos reiškia oficialius nustatytos formos dokumentus, kurių dalykas yra pareigūno kompetencija, darbo našumas ir elgesys.

   Tačiau Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnyje visiškai nedraudžiama institucijai pradėti tyrimo ir sudaryti dėl šio tyrimo bylą; vieninteliai dokumentai, kurie susiję su šiuo tyrimu ir kurie turi būti pridėti prie pareigūno bylos, yra remiantis šia byla priimti sprendimai dėl sankcijų.

   Šiuo klausimu iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio nematyti, kad administracija turi pridėti prie pareigūno asmens bylos jo administracinio tyrimo ataskaitą, apie kurią jam pranešta. Taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 2 straipsnio 2 dalį administracijos pareiga pasibaigus tyrimui yra pranešti suinteresuotajam asmeniui apie tyrimo ataskaitos išvadas ir tik jam prašant bei nepažeisdama trečiųjų šalių teisėtų interesų administracija gali pateikti šiam pareigūnui visus dokumentus, kurie yra tiesiogiai susiję su jam pateiktais kaltinimais.

   Apie visus dokumentus, kurie gali daryti lemiamą įtaką asmens nenaudai priimtam sprendimui, iš principo turi būti pranešta atitinkamam pareigūnui ir vėliau jie turi būti pridėti prie jo asmens bylos. Neatsižvelgiant į tai, kad tyrimo grupės vertinimo ataskaita, kurioje nurodyti atitinkamo pareigūno nusižengimai, nėra ataskaita apie atitinkamo pareigūno kompetenciją, darbo našumą ir elgesį, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnį, apie ją turi būti pranešta ir ji turi būti pridėta prie asmens bylos, nes ši ataskaita gali turėti lemiamos įtakos priimant sprendimą atleisti šį pareigūną iš darbo.

   (žr. 75, 77, 78 ir 83 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: 1996 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Ojha / Komisija, EU:C:1996:434, 67 punktas.

   Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Apostolidis / Teisingumo Teismas, T‑86/97, EU:T:1998:71, 36 punktas; 2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Recalde Langarica / Komisija, T‑344/99, EU:T:2001:237, 66 punktas ir 2009 m. spalio 5 d. Sprendimo de Brito Sequeira Carvalho ir Komisija / Komisija ir de Brito Sequeira Carvalho, T‑40/07 P ir T‑62/07 P, EU:T:2009:382, 96 punktas.

   Tarnautojų teismo praktika: 2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo De Loecker / EIVT, F‑78/13, EU:F:2014:246, 50 punktas ir 2015 m. balandžio 15 d. Sprendimo Pipiliagkas / Komisija, F‑96/13, EU:F:2015:29, 48 punktas.

4.  Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą kiekvienas asmuo turi teisę būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Be to, ši teisė turi būti užtikrinta, net kai taikytinuose teisės aktuose toks reikalavimas nėra aiškiai numatytas. Teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę.

   Šiuo klausimu sprendimas nutraukti laikinojo tarnautojo sutartį pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio b punkto ii papunktį yra individuali priemonė, kuri neigiamai veikia atitinkamą tarnautoją. Taigi suinteresuotasis asmuo turi būti išklausytas prieš priimant tokį sprendimą, nors minėtoje nuostatoje tokia teisė konkrečiai nenumatyta.

   Iš tiesų taisykle, kad asmeniui, kurio nenaudai priimtas sprendimas, turi būti suteikta galimybė pateikti pastabas prieš jį priimant, siekiama užtikrinti, kad atitinkama institucija atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes. Siekiant užtikrinti veiksmingą asmens, kuriam skirtas sprendimas, apsaugą, ši taisyklė būtent skirta, kad toks asmuo galėtų ištaisyti klaidą ar pateikti su savo individualia situacija susijusių įrodymų, kurie pagrįstų, sprendimo priėmimą ar jo nepriėmimą arba nulemtų jo turinį.

   Tačiau tam, kad dėl teisės būti išklausytam pažeidimo galėtų būti panaikintas ginčijamas sprendimas, dar reikia išnagrinėti, ar procedūra galėjo baigtis kitaip, jei nebūtų padarytas šis pažeidimas.

   Kai sprendimas atleisti iš darbo buvo priimtas neišklausius suinteresuotojo asmens ir kai iš nagrinėjamo atvejo aplinkybių matyti, kad net išklausiusi asmenį prieš priimdama tokį sprendimą tarnyba, įgaliota sudaryti darbo sutartis, nebūtų įtikinta neatleisti suinteresuotojo asmens prieš pasibaigiant jo darbo sutarties terminui, nereikia panaikinti sprendimo atleisti. Taip yra tuo atveju, kai buvo įrodyta, kad suinteresuotasis asmuo, priimtas į vadovaujamąsias ir valdymo pareigas kaip Europos Sąjungos delegacijos vadovas, padarė sunkių nusižengimų valdant šią delegaciją, ir dėl to buvo prarastas tarnybos, įgaliotos sudaryti darbo sutartis, pasitikėjimas jo gebėjimu valdyti delegaciją, ir kai šis suinteresuotasis asmuo prieš priimant sprendimą jį atleisti buvo išklausytas dėl einant delegacijos vadovo pareigas padarytų nusižengimų.

   Tokiomis aplinkybėmis tarnybos, įgaliotos sudaryti darbo sutartis, rūpestingumo pareiga suinteresuotajam asmeniui negalima įpareigoti šios tarnybos jį palikti pareigose iki jo darbo sutarties termino pabaigos, nes net išklausius suinteresuotąjį asmenį prieš priimant sprendimą atleisti iš darbo ji bet kuriuo atveju būtų nusprendusi jį atleisti prieš pasibaigiant jo darbo sutarčiai.

   (žr. 122–124, 127, 128 ir 133 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Sopropé, C‑349/07, EU:C:2008:746, 49 punktas; 2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware / Taryba, C‑141/08 P, EU:C :2009:598, 83 punktas ir 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Kamino International Logistics ir Datema Hellmann Worldwide Logistics, C‑129/13 ir C‑130/13, EU:C:2014:2041, 39 ir 79 punktai.

   Tarnautojų teismo praktika: 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimo CH /Parlamentas, F‑129/12, EU:F:2013:203, 34 ir 38 punktai; 2014 m. gegužės 14 d. Sprendimo Delcroix / EIVT, F‑11/13, EU:F:2014:91, 42 punktas; 2014 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Tzikas / EGA, F‑120/13, EU:F:2014:197, 46 punktas ir 2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Wahlström /Frontex, F‑117/13, EU:F:2014:215, 28 punktas.