Byla C‑583/14

Benjámin Dávid Nagy

prieš

Vas Megyei Rendőr-főkapitányság

(Szombathelyi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság prašymas

priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Nediskriminavimo principas — SESV 18 straipsnis — Sąjungos pilietybė — SESV 20 straipsnis — Laisvas asmenų judėjimas — SESV 63 straipsnis — Laisvas kapitalo judėjimas — Kelių eismas — Atitinkamoje valstybėje narėje gyvenantys vairuotojai — Pareiga per policijos patikrinimą vietoje pateikti įrodymą, kad kitoje valstybėje narėje įregistruota transporto priemonė naudojama teisėtai“

Santrauka – 2015 m. spalio 29 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Reikšmingų Sąjungos teisės aspektų nustatymas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Laisvas kapitalo judėjimas ir mokėjimų laisvė — Sutarties nuostatos — Taikymo sritis — Tarptautinė motorinės transporto priemonės panauda — Įtraukimas

   (SESV 63 straipsnis)

3. Sąjungos pilietybė — Sutarties nuostatos — Materialinė taikymo sritis — Diskriminacija dėl pilietybės — Tarptautinė motorinės transporto priemonės panauda — Neįtraukimas — Prie laisvo kapitalo judėjimo priskirtinas klausimas

   (SESV 18 straipsnis, 20 straipsnio 2 dalies a punktas ir 63 straipsnis)

4. Laisvas kapitalo judėjimas ir mokėjimų laisvė — Apribojimai — Kelių eismas — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos vairuoti transporto priemonę galima tik turint atitinkamos valstybės narės išduotus administracinį leidimą ir registracijos numerio ženklus — Pareiga vietoje pateikti įrodymą, kad transporto priemonė naudojama teisėtai, kurios neįvykdžius gresia bauda, lygi baudai, skiriamai pažeidus registracijos pareigą — Neleistinumas — Pateisinimas — Nebuvimas

   (SESV 63 straipsnio 1 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 20, 21 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 23 punktą)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 23, 24 punktus)

4.  SESV 63 straipsnio 1 dalimi draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos važiuoti atitinkamos valstybės narės keliais iš principo galima tik transporto priemonėmis, turinčiomis šios valstybės narės išduotą administracinį leidimą ir registracijos numerio ženklą, o šios valstybės narės gyventojas, norintis pasinaudoti šios taisyklės išimtimi, grindžiama tuo, kad jis naudojasi kitoje valstybėje narėje įsteigto transporto priemonės valdytojo jam suteikta transporto priemone, turi sugebėti policijai atliekant patikrinimą vietoje įrodyti, jog jis atitinka nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose numatytas šios išimties taikymo sąlygas, ko nepadarius iš karto skiriama bauda, prilygstanti baudai, skiriamai pažeidus registracijos pareigą, ir nėra galimybės nuo šios baudos atleisti. Tai negalioja tik tuo atveju, kai kitoje valstybėje narėje įregistruota transporto priemonė yra skirta nuolat naudoti daugiausia atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba faktiškai yra taip naudojama, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

   Nors tokie teisės aktai gali užtikrinti kovos su sukčiavimu registracijos mokesčių ir motorinių transporto priemonių mokesčio srityje tikslo įgyvendinimą, jie vis dėlto turi būti laikomi viršijančiais tai, kas būtina šiam tikslui pasiekti. Iš tiesų, negalima daryti išvados, kad kovos su sukčiavimu mokesčių srityje tikslą galima pasiekti tik jeigu per patį patikrinimą kelyje pateikiami dokumentai, patvirtinantys, jog tenkinamos pareigos registruoti netaikymo sąlygos, o priešingu atveju skiriama bauda, prilygstanti baudai, skiriamai pažeidus registracijos pareigą, ir toks tikslas nebegalėtų būti pasiektas, jeigu, kaip pagrindinėje byloje, šie dokumentai būtų pateikti netrukus po šio patikrinimo.

   Dėl pateisinimų, susijusių su patikrinimų keliuose veiksmingumo reikalavimu, pažymėtina, kad tokiuose teisės aktuose nustatyta didelė bauda, skirta tam, kad būtų galima nubausti būtent už pareigos registruoti nesilaikymą, viršija tai, kas būtina patikrinimų keliuose veiksmingumo tikslui pasiekti.

   (žr. 30, 32–34, 37 punktus ir rezoliucinę dalį)