Byla C‑560/14

M

prieš

Minister for Justice and Equality ir kt.

(Supreme Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Direktyva 2004/83/EB – Trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie pabėgėlių ir jų statuso būtiniausi standartai – Papildomos apsaugos prašymas – Atmetus prašymą suteikti pabėgėlio statusą pateikto prašymo suteikti papildomą apsaugą nagrinėjimo nacionalinės procedūros teisėtumas – Teisė būti išklausytam – Taikymo apimtis – Teisė į pokalbį – Teisė iškviesti ir apklausti liudytojus“

Santrauka – 2017 m. vasario 9 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija–Prieglobsčio politika–Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas–Direktyva 2004/83–Nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatytos dvi atskiros viena po kitos einančios prieglobsčio prašymo ir papildomos apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūros–Pareiga užtikrinti teisę būti išklausytam per kiekvieną iš šių procedūrų

   (Tarybos direktyvos 2004/83 4 straipsnio 1 dalis)

2. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija–Prieglobsčio politika–Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas–Direktyva 2004/83–Nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatytos dvi atskiros viena po kitos einančios prieglobsčio prašymo ir papildomos apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūros–Pareiga užtikrinti teisę būti išklausytam nagrinėjant papildomos apsaugos prašymą–Apimtis

   (Tarybos direktyvos 2004/83 4 straipsnio 1 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 26 punktą)

2.  Teise būti išklausytam, taikoma pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų, iš principo nereikalaujama, kad kai pagal nacionalinės teisės aktus, kaip antai nagrinėjamus pagrindinėje byloje, numatytos dvi atskiros, viena po kitos einančios prašymų suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą nagrinėjimo procedūros, papildomos apsaugos prašytojas turėtų teisę į pokalbį dėl prašymo ir teisę per šį pokalbį iškviesti ir apklausti liudytojus.

   Vis dėlto pokalbis turi būti surengtas, kai, atsižvelgus į specifines aplinkybes, susijusias su kompetentingos institucijos turima informacija arba asmeninėmis ar bendrosiomis su papildomos apsaugos prašymu susijusiomis aplinkybėmis, jo reikia tam, kad šį prašymą būtų galima išnagrinėti visiškai susipažinus su aplinkybėmis, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

   Iš tikrųjų, pirma, iš 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendime M. (C‑277/11, EU:C:2012:744) padarytų išvadų nematyti, kad pokalbis būtinai turi būti surengtas per su papildomos apsaugos suteikimu susijusią procedūrą. Antra, svarbu pažymėti, kad, nesant šią sritį reglamentuojančių Airijoje taikomų Sąjungos teisės normų, ši valstybė narė savo nacionalinės teisės sistemoje turi nustatyti papildomos apsaugos prašymų nagrinėjimo procedūrines taisykles, nes minėta valstybė narė privalo užtikrinti iš Sąjungos teisės kylančias teises, būtent užtikrinti, kad būtų paisoma papildomos apsaugos prašymą pateikusio asmens teisės būti išklausytam (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Lesoochranárske zoskupenie VLK, C‑243/15, EU:C:2016:838, 65 punktą).

   Darytina išvada, kad tvarka, pagal kurią papildomos apsaugos prašymą pateikęs asmuo turi galėti pasinaudoti teise būti išklausytam prieš priimant galutinį sprendimą dėl jo prašymo, turi būti vertinama atsižvelgiant į Direktyvos 2004/83 nuostatas, kuriomis, be kita ko, siekiama nustatyti trečiųjų šalių piliečių priskyrimo prie asmenų, kuriems reikalinga papildoma apsauga, būtiniausius standartus (pagal analogiją žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mukarubega, C‑166/13, EU:C:2014:2336, 55 punktą, ir 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Boudjlida, C‑249/13, EU:C:2014:2431, 45 punktą).

   Šiuo tikslu iš tos pačios direktyvos 4 straipsnio matyti, kad reikšminga informacija, į kurią turi atsižvelgti kompetentingos institucijos, yra informacija ir visa dokumentacija, susijusi su prašytojo amžiumi, biografijos faktais, tapatybe, pilietybe ar pilietybėmis, ankstesnėmis gyvenamosiomis šalimis, ankstesniais prieglobsčio prašymais, kelionės maršrutais, tarptautinės apsaugos prašymo priežastimis ir apskritai jo patirtais smurto veiksmais arba tais veiksmais, kuriuos jis gali patirti. Prireikus kompetentinga institucija taip pat turi atsižvelgti į pateiktus paaiškinimus, kodėl nebuvo pateikta informacija, ir apskritai į tai, ar prašytojas yra patikimas.

   Taigi teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos prašymo turi leisti prašytojui išreikšti savo nuomonę dėl visų šių aplinkybių, kad jis galėtų pagrįsti savo prašymą ir kad būtų sudarytos sąlygos administracijai visiškai susipažinus su aplinkybėmis individualiai įvertinti Direktyvos 2004/83 4 straipsnyje nurodytus faktus ir aplinkybes ir nustatyti, ar esama realios rizikos, kad šis prašytojas, jeigu bus grąžintas į savo kilmės valstybę, patirs smurto veiksmus, kaip jie suprantami pagal šią direktyvą.

   Šiuo klausimu reikia priminti, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, iš Direktyvos 2004/83 4 straipsnio 1 dalies matyti, kad atitinkama valstybė narė privalo aktyviai bendradarbiauti su prašytoju, kad būtų galima gauti visą informaciją, kuri leistų įvertinti prašymą (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo M., C‑277/11, EU:C:2012:744, 66 punktą).

   Todėl pokalbis turi būti surengtas, jeigu kompetentinga institucija, remdamasi po rašytinės procedūros dalies ir nagrinėjant prieglobsčio prašymą surengto pokalbio su prašytoju turima informacija ir visiškai susipažinusi su aplinkybėmis, objektyviai negali nuspręsti, ar būtų galima pagrįstai manyti, kad jei šis prašytojas būtų grąžintas į savo kilmės šalį, jam iškiltų realus pavojus patirti smurtinius veiksmus, ir kad todėl jis negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja pasinaudoti tos šalies apsauga. Pokalbis taip pat turi būti suorganizuotas, jeigu atsižvelgus į asmenines ar bendrąsias su prieglobsčio prašymu susijusias aplinkybes, pirmiausia į galimą ypatingą prašytojo pažeidžiamumą, pavyzdžiui, dėl jo amžiaus, sveikatos būklės arba patirto sunkaus smurto, atrodo, kad toks pokalbis reikalingas tam, kad jam būtų leista išsamiai ir nuosekliai paaiškinti jo prašymą galinčią pagrįsti informaciją.

   (žr. 28, 30, 34, 36, 37, 48, 49, 51, 56, 57 punktus ir rezoliucinę dalį)