Byla C‑325/14

SBS Belgium NV

prieš

Belgische Vereniging van Auteurs, Componisten en Uitgevers (SABAM)

(hof van beroep te Brussel prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Direktyva 2001/29/EB — 3 straipsnio 1 dalis — Viešas paskelbimas — Sąvokos „paskelbimas“ ir „viešas“ — Televizijos programų platinimas — Vadinamoji tiesioginio įvedimo technika“

Santrauka – 2015 m. lapkričio 19 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas

Teisės aktų derinimas — Autorių teisės ir gretutinės teisės — Direktyva 2001/29 — Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas — Viešas paskelbimas — Sąvoka — Transliuojamų kūrinių perdavimas ūkio subjektams ir vėliau šių subjektų atliekamas šių kūrinių platinimas savo abonentams savarankiškai teikiant paslaugas už atlygį — Įtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalis)

Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad transliuotojas neatlieka viešo paskelbimo, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai savo programų signalus perduoda tik signalų platintojams, nepadarydamas šių signalų viešai prieinamų šio perdavimo metu ar dėl šio perdavimo, o tuomet šie platintojai perduoda tuos signalus atitinkamiems savo abonentams, kad šie galėtų žiūrėti tas programas, nebent platintojų veiksmai yra tik techninė priemonė, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

Viešo paskelbimo sąvoka, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, apima du kumuliacinius elementus, t. y. kūrinio paskelbimą ir šio kūrinio paskelbimą viešai. Kalbant apie paskelbimą viešai pažymėtina, kad sąvoka „viešai“ apima neribotą adresatų – potencialių televizijos žiūrovų – skaičių ir, be to, tai yra pakankamai didelis asmenų skaičius. Esant tokiai situacijai, kai transliuotojas perduoda programų signalus individualiems konkretiems signalų platintojams, o potencialūs televizijos žiūrovai neturi prieigos prie šių signalų, tokio transliuotojo perduodami kūriniai paskelbiami ne viešai, kaip tai suprantama pagal minėto 3 straipsnio 1 dalį, o individualiems konkretiems ūkio subjektams.

Tokiomis aplinkybėmis pirmiausia negalima atmesti galimybės, kad tam tikrose situacijose platintojų abonentai galėtų būti laikomi visuomene, kuriai skirta transliuotojo pirminė transliacija. Taip yra tuomet, kai platintojų abonentai gali matyti televizijos programas būtent dėl šių platintojų veiksmų ir kai ūkio subjekto atliekamas transliuojamo kūrinio platinimas yra atskira paslauga, teikiama siekiant iš to gauti pelno, t. y. abonentinio mokesčio sumą, pervedamą šiam ūkio subjektui už atitinkamą prieigą prie nagrinėjamos transliacijos, taigi prie saugomų kūrinių. Taigi šiomis sąlygomis ūkio subjekto atliekamas transliavimas nėra tik techninė priemonė, skirta pirminės transliacijos priėmimui priėmimo zonoje užtikrinti ar pagerinti.

(žr. 15, 21–23, 25, 29–31, 34 punktus ir rezoliucinę dalį)